Žiaurus sapnas

Šiandien mane aplankė žiaurus sapnas…

Sapnavau, kad esu Jurbarko apylinkėse, Vanagynės soduose ir ten stovi senas apgriuvęs namelis. Netikėtai ateina mano vaikystės draugas ir sako:

– Eik, aplankyk savo tėvus!

Ir rodo pirštu į tą apgriuvusį namelį. Turiu skaitytojus informuoti, kad mano tėveliai jau seniai iškeliavę. Bet per sapnus tai visai neatrodo keista.

Nueinu prie namelio, ten skylė grindyse – rūsys.

Iš rūsio į mane žvelgia mama ir tėtis. Staiga šalia manęs atsiranda sesuo (gyvena Jurbarke). Mes su ja nusileidžiam į rūsį. Tėvai stovi kampe ir žiūri į mus su seserimi. Staiga man pasidaro labai bloga, pradeda smarkiai plakti širdis ir aš sušunku:

– Aš negaliu čia būti! Čia yra du negyvi žmonės!

Mes visi dairomės aplinkui, o tada mama pasiūlo visiems lipti lauk.

Aš išlipu pirmas, po manęs – sesuo. Mama lipdama kopėčiomis paslysta ir krenta atgal, tėtis taip pat niekaip neužsikabaroja į viršų. Pabando dar kartą – niekaip.

Man labai gaila tėvų, tiesiu ranką mamai, tačiau ji staiga atsitraukia ir sako:

– Eikit, vaikai, iš čia ir gyvenkit. Tie du negyvėliai – tai mes…

Nukrėstas šiurpo atsibundu visas suprakaitavęs…

Daugiau mano trenktų sapnų rasite čia

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite