Kai prieš gerą dešimtmetį pradėjau kalbėti apie gyvulinės kilmės riebalų naudą sveikatai, švelniausias epitetas, kuriuo buvau išvadintas, buvo “orangutangas”. Kartoju – tai švelniausias manęs įvardijimas.
Dabar apie ketogeninę mitybą žino net trečiokai. Tiesa, ji iš dalies virto kultu, religija, kaip atsitinka su visomis “mitybomis” bei dietomis ir šiuo metu keto mitybos propaguotojai savo fanatizmu mažai kuo skiriasi nuo veganų. Tik, vieni smarkiai kairėje, o kiti – dešinėje. O per vidurį eiti niekas nenori – neįdomu, nepatrauklu, kasdieniška.
Taigi, mečiau tą juodą reikalą su keto, tačiau pasidarė nuobodu ir dabar pabandysiu bent paviršutiniškai “užkabinti” kitą reiškinį. Jis taip įsišaknijęs visuomenės sąmonėje, kad, bijau, būsiu išvadintas dar baisiau, o orangutango vardas teliks tik pačiuose šviesiausiuose prisiminimuose.
Pabandysiu atskleisti bent dalelę tiesos apie sintetinius vitaminus bei maisto papildus.
Pasaulinė prekyba šiais “vaistais” pajamomis bent dešimtį kartų viršija prekybą narkotikais, tad, milijonai žmonių mano tokiu ryžtu liktų nepatenkinti, o ir pačioje Lietuvoje vitaminus bei papildus naudoja veik kiekvienas suaugęs žmogus, tad, mano paskelbta informacija suduotų esminį smūgį jų pasaulėžiūrai.
Kalbant paprasčiau, “apakęs” buvau ir aš pats, nes, be abejo, esu milijoną kartų ryjęs vitaminą ar papildais barstęs maistą.
Galiu trumpai pasakyti, kad:
sveikam žmogui sintetiniai vitaminai absoliučiai nereikalingi, o juos gauti jis gali su maistu;
vitaminas C nėra panacėja – nestiprina imuniteto, nepadeda pasveikti nuo peršalimo ligų (arba ta pagalba labai nežymi), o jo perteklius gali rimtai pakenkti sveikatai (nepamirškite, kad kalbu apie sintetiką);
visokie ryjami ir geriami preparatai, savyje tarsi turintys “antioksidantų”, nedaro jokio poveikio organizmui;
visi maisto papildai, jei gaminami be apgaulės, savyje neturi realios veikliosios medžiagos, nes jei ją turėtų, būtų privalomi registruoti, kaip vaistai, o jei tai nepadaryta, tai reiškia, kad neturi jokio poveikio, atitinkamai, tai miltelių ar skysčio pavidalo maistas, tačiau, jokiu būdu, ne vaistas ir jų pagalba kažką “ištaisyti” organizme – neįmanoma;
visos geriamos “omegos” – tik pasakaitė naiviems žmonėms, o realiai naudingas riebalų rūgštis galima sėkmingai rasti gyvulinės bei augalinės kilmės nerafinuotuose riebaluose;
vaistinėse perkami žuvies taukai gali būti net ir nuodas, nes gauti informaciją iš kokių žuvų rūšių ir iš kurių žuvies dalių jis gaminamas, neįmanoma. Didelė tikimybė, kad jie bus pagaminti iš atliekų ir paskaninti skonio bei kvapo “gerintojais”.
Dabar tikrai yra nemažai patikrintos mokslinės informacijos, paneigiančios visuomenėje įsišaknijusius vitaminų ir papildų mitus, tad, išvertęs į žmonių kalbą, galėčiau apie tai papasakoti.

Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.

(Naujasis testamentas. Evangelija pagal Matą, Vaga, Vilnius, 1992).

Taip rašoma šventajame rašte. Tad, šią naudingą informaciją teiksiu tik tiems, ką ji iš tikrųjų domina, tai yra, tik mano kūrybos draugams. Kaip jais tapti? Sužinokite štai čia.


*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite