Pradžia » Visi įrašai » Veganiška mityba

Veganiška mityba

Po ilgos ir gastronomiškai varginančios kelionės į Lietuvą nusprendėme bent savaitę misti vegetariškai, galima sakyti, net veganiškai.

  –  Viskas, jokų mėsų!  –  ryžtingai kalbėjo moteris.  –  Jau vemt verčia nuo tų šašlykų, kepsnių ir naminių dešrelių!

  –  Nu…  –  pritariau nedrąsiai.   –  Užteks…

  –  Valgom tik daržoves: pomidorus, agurkus, sūrį ir alyvuogių aliejų!  –  nerimo ji.

  –  Valgom…

  –  Taigi, ryt, kai būsim turguj, pirksim tik veganiškus produktus!

Kitą dieną, turguje, nedrąsiai pratariau:

  –  Mėsa, be abejo, atsibodo, bet gal kokį liežuvį nusiperkam? Lengva mėsytė, švelni, su žirniais ir grietinėle pasidarytumėme…

  –  Juk sakėm, kad mėsos nei gramo!  –  moteris vis tik dar buvo ryžtinga.

  –  Bet, jei liežuvį patroškinsi su grybukais ir šviežiomis bulvytėmis, o žirneliai bus žali, ne džiovinti, galim pasidaryti,  –  nusileido. O man iš karto ant širdies gera paliko. 

Nurisnojau į mėsinę:

  –  Sveiki, vyrai!  –  sušukau,  –  kaip gyvenat?

  –  Puikiai,  –  atsakė vienas mėsininkų.  –  Kur dingę buvot?

  –  Ai, į Lietuvą vykom… Nusprendėm kiek mažiau mėsos valgyti.

  –  O, tai atėjot, kur ir reikia,  –  šypsojosi mėsininkas.  –   Ko pageidautumėt?

  –  Gal taip netyčia liežuvį turit? Jaučio?

  –  Gaila, neturim, tačiau pažiūrėkit, kokia veršiena!  –  mėsininkas paėmė gražų rausvos mėsos gabalą.  –  Burnoj tirps, nereiks nei kramtyti!

Pažvelgiau į savo moterį. Jos žvilgsnis nebuvo priešiškas.

  –  Gerai, duokit pusę kilogramo. Ne, geriau kilą. 

  –  Čia pusantro kilogramo, atpjauti ar palikti?

  –  Palikit!

  –  Bet mėsa labai jau liesa,  –  įsiterpė moteris,   –  gal biški kiaulienos paimam?

  –  Imam. Duokit, prašau, šonkauliukų,  –  parodžiau mėsininkui gražų paršienos šmotą.

  –  Puikus pasirinkimas,  –  nudžiugo anas.  –  Imsit tuos du kilogramus, ar atpjauti?

  –  Ką čia jums vargt!  –  mano savijauta vis gerėjo,  –  duokit visą!

  –  Oi, atsiminiau,  –  staiga šūktelėjo mėsininkas.  –  Juk turim veršio galvą, galiu ir liežuvį išpjauti!

  –  Pjaukit,  –  nudžiugau.

  –  Šeši šimtai gramų, mažas,  –  pratarė mėsininkas,  –  tačiau daugiau neturim.

  –  Užteks.

Ir taip, nusipirkę keturis kilogramus veganiškų produktų pasukome į žaliąjį turgų: daržovių. 

O patiekalas buvo tiesiog nuostabus: išviriau liežuvį ir dalį veršienos, ant žąsies taukų pakepinau svogūnus su grybukais, pjaustytą mėsą įverčiau į keptuvę, sudėjau jaunas bulvikes, subėriau šviežius žirnelius ir viską užpyliau grietinėle. Patroškinau ir, iš tikrųjų, mėsininkas nemelavo: burnoje viskas tiesiog tirpte tirpo!

Galiu drąsiai tvirtinti: ne tokia jau ir bloga ta veganiška mityba. Tik reikia įvairesnių produktų ir truputėlio fantazijos. O kiaulienos kol kas nelietėm  –  juk patiekalas veganiškas.

Nuotrauka iš asmeninio albumo. Liežuvio – veršienos troškinys su grybais ir bulvytėmis.

 

Komentuokite