TSRS geriausia higienos priemonė – laikraščiai

Higienos priemonė – laikraščiai bei ideologinės knygos. Ar tai gali būti tiesa? Asmeniniai prisiminimai

Svarbus dalykas, kuris mane lydėjo ilgus ir gūdžius vaikystės metus bei dalį jaunystės – tai, atsiprašant, užpakalio valymas ne tualetiniu popieriumi. Taip, taip, tai buvo mano ir milijonų to laikmečio žmonių kasdienybė. Vakaruose, ko gero, žmonės jau tada savo baltus užpakalius lepino ir glostė švelniais lignino lapeliais, o mes, niūri ir tvirta tarybinės liaudies dirbančiųjų kariauna, nepalūždami, apatines nugaros dalis besivalydami laikraščiais bei ideologinių knygelių puslapiais, tvirtai žengėme brandaus socializmo link.

Pats popieriaus paruošimas akcijai, tai yra, susitikimui su antrąja pagal svarbumą kūno dalimi (pirmoji, gal, visgi, galva?) vykdavo labai paprastai. Pakankamo dydžio popieriaus skiautę reikdavo smarkiai suglamžyti, patrinti ir gaudavosi gana švelni bei „imli“ higienos priemonė.

Higienos priemonė

„Komjaunimo Tiesa“ buvo itin populiari higienos priemonė. Šiuo metu pervadinta į „Lietuvos Rytą“

„Imli“ – tai reiškia, kad prie nelygaus ir absorbuojančio paviršiaus prilips tai, ką prilipinti ir norime. Mat, nepatyrę ar jauni, pradedantys užpakalių valytojai dažnai susidurdavo su tam tikra atrakcija. Nesugniuždytas popierius, o ypač, jei jis būdavo išplėštas iš dar spaustuve kvepiančios knygelės apie XX Komunistų partijos suvažiavimą, turėjo savybę slysti, tuo neatlikdamas savo pagrindinės funkcijos: svarbi kūno dalis likdavo nenuvalyta, o popierius jau sugadintas. Pasirodo, gera spaudinio popieriaus kokybė – tai ne argumentas. Daug svarbiau patirtis ir technikos išmanymas.

Taigi, valytis reikėjo mokėti ir stengtis

Taip pat tai – priežastis kuo daugiau perskaityti. Juk neskaityto dalyko tokiems reikalams nenaudosi? Aišku, tai neliesdavo jau mano minėtų ideologinių knygiūkščių. Šitų, ko gero, neskaitė niekas. Na, nebent aš tai tokių nepažinojau. Bet laikraštį, prieš panaudojant pagal jo tikrąją paskirtį, perskaityti buvo privaloma. Gal todėl to meto tarybinė liaudis laikyta labiausiai apsiskaičiusi visame pasaulyje?

Žinoma, tam, kad taptum inteligentu, vien tualetinio skaitymo nepakakdavo, tačiau šis skaitymo būdas – be galo didelis indėlis į visuomenės kultūrą bei švietimą. Gal būt šį reiškinį būtų galima pavadinti tikru, natūraliu liaudies universitetu, o tualeto kabiną – liaudies skaitykla. Bet kokiu atveju, pervertinti tokį švietimo būdą būtų sunkoka.

Ir tik vėliau, jau brandaus socializmo laikais visą šią švietimo sistemą sugadino atsiradęs tualetinis popierius...

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite