Pradžia » Visi įrašai » Tautos nelaimė

Tautos nelaimė

Tags:
Mokykloje buvo toks vaikis – baisiai išstypęs, tačiau žioplas, kaip bato aulas.
Dažnai jam užpakalį spardydavo, kitaip iš jo tyčiodavosi. Ką tik ans nedarė; ir sportuoti bandė, kad raumenis sustiprinti, ir kapeikų skriaudėjams duodavo – vis tiek jo niekas „į savus“ nepriimdavo, tai ir augo vargšelis vienas, be draugų.
Gaila jo būdavo visiems, na, bet pagaili kiek, pagaili, pamatai, kad žioplas, ir vėl juokas iš tokio ima.
Užaugo.
Tapo mokesčių inspektoriumi. Pajutęs, kad dabar jau jis vadas, pradėjo bausti visus, ypač buvusius skriaudikus. Kaip nebūtų keista, baudžiamieji, pamatę inspektorių, tik šypsojosi ir toliau žvengė iš žioplio, nors ir pareigas turinčio.
Niekas rimtai į jį nežiūrėjo, o žvengę būtų, ko gero, net ir tuo atveju, jei Lietuvos prezidentų būtų tapęs.
Po to ištiko žmogelį infarktas ir iškeliavo jis į dausas.
Tai eilinė istorija, tokių, manau, tūkstančiai ir milijonai.
Yra žmonių, kurie niekada, tiesiog niekada negalės tapti lyderiu, dominuojančia asmenybe, stipriu politiku ar kitokiu veikėju. Na, neduota tokiam. Iš išorės – žmogus, kaip žmogus, vidinės savybės taip pat ne kažkuo tai nuo likusios tautos skiriasi, na, bet yra kažkas, kas jį daro labiau į klouną panašų, nei į rimtą vyrioką. Kad suprasti, kaip taip yra, reiktų labiau į primatų gyvenimą įsigilinti, per teliką keletą dokumentinių filmų pažiūrėti. Egzistuoja nerašyta hierarchija, bet ta, kuri gamtos duota, o ne kažkieno dirbtinai primesta. Visada yra lyderis, kuris turi „pavaduotojus“, tačiau egzistuoja ir ta vargšelių kasta, kuriems nieko gero nesišviečia: nei jie patelės turės, nei maistu su jais kas dalinsis, o per nosį užvožti galės kiekvienas, net nesubrendęs patiniokas. Tokia gamta, evoliucija, tai susiformavo per milijonus metų ir mes to nepakeisime.
Gali tokio vargšo gailėtis, gali į jį nekreiptį dėmesio, jis vis tiek, net ir karaliumi aprengtas, bus pastumdėlis. Nes vidus jo toks, supratimas, pasaulėžiūra, smegenys prie to prisitaikę.
Tikriausia, jie taip pat turi kokią nors misiją. Norisi tuo tikėti.
Baisiausia, kas gali atsitikti, tai, kai dirbtinai visuomenei primestos taisyklės tokius nevykėlius „iškelia“ į dominuojančiųjų kastą. Toks valdininkas, visu savo vidumi nuskriaustas, pasijunta visagaliu ir pradeda daryti nesąmones: nes nėra adekvatumo nei jo smegenyse, nei emocijose. Jam tai neprieinama. Neįgyjama, neišmokstama.
Va, tada kenčia visa tauta.
Tai yra bėda.

Komentuokite