Tanatofobija – tai nerimo forma, kuriai būdinga savo mirties arba mirties proceso baimė. Paprasčiau – mirties baimė.
Mirties baimė, kaip atskiras sveikatos sutrikimas, kol kas nėra apibrėžta, tačiau ji gali būti susijusi su kitais depresijos ar nerimo sutrikimais. Šie sutrikimai yra šie:
nerimo dėl ligos sutrikimai, anksčiau vadinti hipochondrija.
Tanatofobija skiriasi nuo nekrofobijos, kur bijoma mirusiųjų ar su mirtimi susijusių daiktų.
Ką reikia žinoti apie tanatofobija?
Graikų kalboje žodis „Thanatos” reiškia mirtį, o „phobos” – baimę. Taigi tanatofobija reiškia mirties baimę.
Tam tikras nerimas dėl mirties yra visiškai normali žmogaus būsenos dalis. Tačiau kai kuriems žmonėms mintys apie savo mirtį arba mirties procesą gali sukelti didelį nerimą ir baimę.
Žmogus gali jausti didžiulį nerimą ir baimę, kai galvoja, kad mirtis yra neišvengiama. Jie taip pat gali patirti:
išsiskyrimo baimę;
baimę kęsti skaudžią netektį;
nerimą dėl to, kad paliks mylimus žmones.
Kai tokios baimės išlieka ir trukdo kasdieniam gyvenimui bei veiklai, tai vadinama tanatofobija.
Kraštutiniu atveju šie jausmai gali trukdyti žmonėms užsiimti kasdiene veikla ar net išeiti iš namų. Žmogus bijo dalykų, kurie gali sukelti mirtį, pavyzdžiui, oro užterštumo ir kitų tarsi mirtį nešančių reiškinių.
Simptomai ir diagnozė
Gydytojai neklasifikuoja tanatofobijos kaip atskiros ligos, tačiau ji gali būti priskiriama prie specifinių fobijų.
Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-5) fobija yra nerimo sutrikimas, susijęs su konkrečiu objektu ar situacija.
Mirties baimė laikoma fobija, jei:
baimė kyla beveik kiekvieną kartą, kai žmogus pagalvoja apie mirtį;
tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius;
trukdo kasdieniam gyvenimui ar santykiams.
Pagrindiniai simptomai, rodantys, kad asmuo gali turėti mirties fobiją, yra šie:
tiesioginė baimė ar nerimas galvojant apie mirtį ar mirties procesą;
panikos priepuoliai, kurie gali sukelti galvos svaigimą, karščio pylimą, prakaitavimą ir padažnėjusį ar nereguliarų širdies ritmą;
situacijų, kuriose gali prireikti galvoti apie mirtį ar mirštančius, vengimas;
bloga savijauta arba skrandžio skausmai, kai galvojama apie mirtį arba mirimo procesą;
bendras depresijos ar nerimo jausmas.
Dėl fobijų žmogus gali jaustis izoliuotas ir ilgą laiką vengti bendrauti su draugais bei šeima.
Šie simptomai gali atsirasti, tačiau taip pat gali ir išnykti bei daugiau nesikartoti.
Tantatofobijos priežastys ir rūšys
Nors tanatofobija apibrėžiama kaip bendra mirties baimė, yra daug šio nerimo rūšių ir priežasčių, o konkrečios priežastys, į kurias žmogus sutelkia dėmesį, gali skirtis.
Fobijas dažnai sukelia konkretus įvykis asmens praeityje, nors asmuo ne visada prisimena, kas tai buvo. Ypatingi tanatofobiją sukeliantys veiksniai gali būti ankstyvas traumuojantis įvykis, kai atsiduriama šalia mirties arba artimo žmogaus mirtis.
Sunkiai sergantis asmuo gali patirti tanatofobiją, nes nerimauja dėl mirties, nors bloga sveikata nėra ta priežastis, kad asmuo patirtų šį nerimą. Dažnai tai susiję su psichologiniu stresu.
Mirties baimės išgyvenimas gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių. Tai gali būti šie veiksniai:
Amžius. 2017 m. atliktas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus suaugusieji bijo mirties proceso, o jaunesni žmonės dažniau bijo pačios mirties.
Lytis. 2012 m. tyrimo duomenimis, moterys dažniau nei vyrai baiminasi artimųjų mirties ir jų mirties pasekmių.
Medikai nerimą dėl mirties sieja su įvairiomis psichikos sveikatos būklėmis, įskaitant depresijos, potrauminio streso ir nerimo sutrikimus.
Tanatofobija gali būti susijusi su specifinėmis fobijomis
Nerimas dėl mirties yra susijęs su įvairiomis specifinėmis fobijomis. Dažniausiai pasitaikančios fobijos yra susijusios su dalykais, kurie gali pakenkti arba sukelti mirtį, įskaitant gyvates, vorus, lėktuvus ir aukštį.
Panikos sutrikimai
Mirties baimė yra svarbi daugeliui nerimo sutrikimų, pavyzdžiui, panikos sutrikimams. Per panikos priepuolį žmonės gali jausti kontrolės praradimą ir stiprią mirties ar artėjančios pražūties baimę.
Ligos nerimo sutrikimai
Mirties nerimas gali būti susijęs su ligos nerimo sutrikimais, anksčiau vadintais hipochondrija. Šiuo atveju žmogus jaučia intensyvią baimę, susijusią su liga, ir pernelyg nerimauja dėl savo sveikatos.
Įveikti tanatofobiją
Nuo mirties nerimo gali padėti apsaugoti įvairūs socialinės paramos tinklai.
Kai kurie žmonės gali susitaikyti su mirtimi padedami religinių įsitikinimų, tačiau religijos mirties baimę gali ir sustiprinti.
Rečiau šią baimę jaučia aukštos savivertės, geros sveikatos ir tikintys, kad nugyveno visavertį gyvenimą, žmonės.
Gydytojas gali rekomenduoti tanatofobija sergančiam asmeniui gydytis nuo nerimo sutrikimo, fobijos arba nuo konkrečios baimės priežasties.
Gydymas apima elgesio arba kalbėjimo terapiją. Šios terapijos metu stengiamasi išmokyti asmenį iš naujo sutelkti dėmesį į savo baimes ir jas įveikti kalbantis apie nerimą keliančius dalykus.
Mirties baimės gydymo būdai yra šie:
Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
Kognityvinė elgesio terapija arba CBT veikia švelniai keičiant asmens elgesio modelius, kad jis galėtų suformuoti naują elgesį ir mąstymo būdus.
Gydytojas padės asmeniui rasti praktinių sprendimų, kaip įveikti nerimo jausmą. Jie gali padėti išsiugdyti strategijas, leidžiančias kalbant ar galvojant apie mirtį būti ramiam ir nebijoti.
Psichoterapija
Psichoterapijos, arba kalbėjimo terapijos, metu su psichologu ar psichoterapeutu kalbamasi apie nerimą ir baimes. Šie specialistai padės žmogui išsiaiškinti baimės priežastis ir sugalvoti strategijas, kaip susidoroti su per dieną kylančiu nerimu.
Kartais net vien pokalbis apie nerimą gali padėti žmogui pasijusti labiau kontroliuojančiam savo baimę.
Poveikio terapija
Poveikio terapija padeda žmogui susidurti su savo baimėmis. Užuot paslėpę savo jausmus dėl mirties ar nepripažinę savo nerimo, jie skatinami susidurti su savo baimėmis.
Terapeutas taikys poveikio terapiją palaipsniui, saugioje aplinkoje, atskleisdamas asmeniui jo baimę, kol sumažės nerimo reakcija ir asmuo galės be baimės susidurti su savo mintimis, daiktais ar jausmais.
Vaistai
Jei gydytojai diagnozuoja konkrečią psichikos sveikatos būklę, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą (GAD) arba potrauminio streso sutrikimą, jie gali skirti vaistų nuo nerimo. Tai gali būti beta adrenoblokatoriai arba antidepresantai.
Veiksmingiausia, kai vaistai vartojami kartu su psichoterapija.
Nors medikamentai trumpuoju laikotarpiu sumažina panikos ir streso jausmą, ilgalaikis tokių vaistų vartojimas gali būti nelabai naudingas. Didžiausia tikimybė ta, jog ilgalaikį palengvėjimą suteiks terapijos su baimėmis.
Atsipalaidavimo technikos
Veiksminga priemonė, gerinanti bendrą psichikos sveikatą, taip pat padedanti žmogui geriau susidoroti su nerimu, gali būti rūpinimasis savimi. Kaip rūpintis savimi? Vengti alkoholio, padidinto kiekio kofeino, gerai išsimiegoti, tinkamai maitintis, būti fiziškai aktyviu.
Kai žmogus patiria nerimą, tam tikros atsipalaidavimo technikos gali padėti išvalyti mintis ir sumažinti baimes. Tai gali būti šie būdai:
gilaus kvėpavimo pratimai;
dėmesio sutelkimas į tam tikrus kambaryje esančius objektus, pavyzdžiui, plytelių ant sienos skaičiavimas;
meditacija arba susitelkimas į teigiamus vaizdinius.
Išvados
Nerimas dėl savo ir artimųjų ateities (mirties) yra natūralus dalykas, tačiau jei jis tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius arba trukdo kasdieniam gyvenimui, vertėtų pasikalbėti su gydytoju.
Mirties baimė įveikiama, tam yra daug būdų, tereikia pabendrauti su specialistu.
