Taip jau atsitinka, kad kartais širdis mane paveda – susileidžia ir atsilapoja, tad, nusprendžiu daryti kažką, hm, kaip čia pasakius, gera. Štai, nusprendžiau šerti didelį vilkšunį, o taip, kaip jis gyvena Belgrade, jis yra serbas, tad, mano sugalvotame pavadinime jokių slaptų užuominų nėra. Šeriu tą šunioką jau kelis mėnesius, oContinue Reading

Iš pradžių keptų vištos sparnelių kaulelius, padėtus pievoje, aplankė kaimynas. Katinas jis, dažnai aplanko mus, ypač jei lauke kepama kažkas mėsiško. Apgraužęs minkščiausias kaulelių dalis ir kremzles, atsigulė žolėje ir tingiai stebėjo iš kažkur atsiradusią didelę pilką varną, kuri akylai sekė kaimyno bei mano, stebėtojo pro langą, elgseną. Stengiausi nejudėti,Continue Reading