Skip to content

Svečiuose pas Karalių

Aukščiausios klasės ir kokybės dviračiai iš Europos sandėlių. Didelės nuolaidos, mokesčiai sumokėti, pristatymas per 7 darbo dienas.

svečiuose pas karalių,sauliusv,su sauliumi,veržikausko blogas,meditacijos pamokos,atsiskyrimas nuo kūno,susitikimas su Krišna

–  Tiesiog gyvenkit. Bent tu jau gyvenk: mylėk moteris, augink vaikus, valgyk gerą maistą, džiaukis lietumi ir sniegu, maudykis jūroje, linksminkis su draugais! (nuotrauka iš asmeninio albumo)

Puikusis auksu spindintis karalius stovėjo apsuptas būrelio puikių būtybių, kurios taip pat švytėjo, tačiau kiek blankiau, nei pats karalius. 

Aš plevenau kažkur šone, akyse šiek tiek tavaravo, vaizdas dvejinosi, tačiau gana greitai pradėjo ryškėti. Bandžiau kažką sakyti, stebėtis, tačiau viskas buvo kitaip: nejutau kūno, nežinojau, kaip judėti, kaip elgtis. 

Staiga visi nuščiuvo ir karalius pažvelgė į mane. 

  –  Sveikas atvykęs,  –  kažkur galvoje nuskambėjo pasisveikinimas. 

  –  Sveiki,  –  išlemenu. 

Reikia pastebėti, kad galvos neturėjau, o karaliaus žodžiai skambėjo visur, tačiau jie nebuvo tariami garsu, mano sąmonė juos gaudė kažkaip kitaip, tikrai ne standartiškai  –  ne ausų pagalba. Tačiau viską gaubė aiški ramybė.

  –  Ką tu čia veiki?  –  pajutau logišką klausimą. 

Iš tikrųjų, ką gi aš čia veikiu? Staiga viską prisiminiau, kažkur ore, negaliu sakyti, kad galvoje, nes, kaip minėjau, galvos neturėjau, prasidėjo pagreitintas begarsis filmas: aš sutinku draugą, jis įkalbina užsiimti joga, aš medituoju. Ilgus mėnesius medituoju. Ir, štai, šios dienos popietės rezultatas  –  aš atsiskiriu nuo kūno ir papuolu pas savo mėgstamiausią herojų  –  patį Krišną.

  –  Dabar aš medituoju,  –  jau žinau ką sakyti,  –  šiuo metu palikau kūną ir atsidūriau štai čia…

  –  Suprantama,  –  karalius linkteli galva. 

O man keista, kad jis turi kūną, kai tuo tarpu aš negaliu nei linksėti, nei bendrauti kūno kalba. 

  –  Ką čia palikai?  –  toliau klausinėja karalius.

  –  Aš… Man trūksta… Noriu žinoti…

  –  Nori suvokti gyvenimo ir būties prasmę?  –  karalius tiksliai įvardija mano sunkiai formuluojamą norą.

  –  Taip, taip!  –  apsidžiaugiau,  –  prasmę!

Karalius kiek patyli. 

   –  Štai tu, tikriausia, paskutiniu metu smarkiai pakeitei gyvenimo būdą. Tapai kitoks, nei buvai anksčiau. Nustojai valgyti mėsą, kiekvieną dieną valandų valandas praleidi jogos užsiėmimuose. Tiek pat laiko medituoji. Nustojai domėtis moterimis, nes mintys apie jas drumsčia tavo ramybę. Skaitai tik šventus raštus, niūri kasdienybė tave domina vis mažiau ir mažiau. Tikrai nerūkai ir nevartoji alkoholio. Bendrauji tik su tokiais pačiais išminčiais, kaip tu pats…

  –  O taip!  –  jutau pasididžiavimą savimi.

  –  Kur skubi? Kodėl nenori sulaukti to laiko, kai šis pažinimas ateis savaime? Kai būsi labiausiai tam pasiruošęs? 

  –  Suprantu… Tačiau žinoti norisi dabar…

  –  Dabar šios žinios tau nenaudingos. Parašyk pirmokėliui Binomo formulę ir jis ją iškals atmintinai, išmoks perskaityti. Tačiau nesupras, kam ji reikalinga. Svarbiausia  –  nemokės jos taikyti. Nes jis tik pirmokėlis. Jo pasaulio suvokimas taip pat tik pirmoko lygio. Tačiau ateis laikas, ir ši formulė jam taps lengvai suvokiama ir aiški. Tereikia gyventi ir mokytis. Viskam savas laikas.

  –  Tačiau aš čia!  –  nesutiknku su karaliumi,  –  ne kiekvienas meditacijos metu pasiekia tokį lygį, kad atsiskirtų nuo kūno ir susitiktų su tavimi, o didysis Krišna!

  –  Tu atėjai ir išeisi. Tau neleista suvokti mano dabartinės būsenos, mano egzistavimo taisyklių bei prasmės. 

  –  Bet mes suprantame vienas kitą!  –  sušunku.

  –  Todėl, kad  su tavimi bendrauju, kaip su pirmoku. Tu taip pat moki bendrauti su mažais vaikais, kalbi taip, kad jie tave suprastų. Jie taip pat džiaugiasi, kad jūs randate bendrą kalbą.

  –  Nejau aš čia papuoliau be reikalo? Nejaugi nesužinosiu nieko vertingo, kas pakeistų tolimesnį mano gyvenimą?!

  –  Viskas, kas vyksta, turi priežastį, tuo pačiu ir prasmę. Tavo svečiavimasis pas mane  –  taip pat. Tu skaitei daug knygų apie mano reinkarnacijas Žemėje. Prisimink, kuo pasižymėjo Krišna? Kuo jis skyrėsi nuo kitų?

  –  Jis   –  Dievas!

  –  Bet tuo pačiu mylėjo moteris! Pameni?

  –  O taip…

  –  Jis kapojo priešams galvas!

  –  Taip…

  –  Jis žudė, naikino, išdykavo, maloniai leido laiką, keršijo. Jis gyveno. Gyveno tame pasaulyje, kuris jį supo.

Nežinau ką atsakyti. Tyliu.

  –  O kaip jūs minite Krišną ir jo gyvenimą?

  –  Kaip?  –  išlemenu.

  –  Vaikštote išbadėję, išsiteplioję, giedate garbinamasias giesmes, šypsotės viskam  –  ir gėriui, ir blogiui!

  –  Bet juk tai visaapimanti meilė…

  –  Jūs silpni, ištežę, panirę ir savo susigalvotų taisyklių pasaulėlį! Net pavalgyti normaliai nesugebate! Ech…

  –  Ką daryti?  –  sunerimstu.

  –  Tiesiog gyvenkit. Bent tu jau gyvenk: mylėk moteris, augink vaikus, valgyk gerą maistą, džiaukis lietumi ir sniegu, maudykis jūroje, linksminkis su draugais! 

Karalius paslaptingai pažvelgia ir tęsia:

  –  Ir tu net nepajusi, kaip pralėks tau skirtas laikas Žemėje. Kai susitiksime sekantį kartą, čia pasiliksi jau ilgam, o tada aš tau viską ir papasakosiu. Ne pirmoko kalba…

Gal jums taip pat patiks pasakojimas „Tikrasis kryžius

Komentuokite