1931 m. TSRS buvo pradėta vykdyti fizinio rengimo programa „Pasirengimas darbui ir gynybai” .
Rusų kalba – “Готов к труду и обороне” (ГТО), lietuviškai – “Būk pasirengęs darbui ir gynybai” (PDG).
Programa apėmė tam tikrus žmonių fizinės būklės vertinimo kriterijus. Sėkmingai įveikusiems normatyvus buvo įteikiami ženkleliai. Programos tikslas buvo gerinti piliečių sveikatą ir plėtoti kūno kultūros judėjimą. Tai palankiai veikė šalies gynybinį pajėgumą. Programa buvo vykdoma įmonėse ir organizacijose bei švietimo įstaigose.
Ženkliuko su krumpliaračiu ir viduje esančiu bėgiku eskizą sukūrė penkiolikmetis moksleivis Volodia Toktarovas. Dailininkas Michailas Jagužinskis vaizdą išbaigė. Pirmasis PDG ženkliuką gavo tSRS greitojo čiuožimo čempionas Jakovas Melnikovas.
Pirmasis PDG kompleksas apėmė vieno lygio varžybas. Norint gauti ženkliuką, reikėjo įvykdyti 21 testo normatyvus. Šeši buvo teoriniai, 15 – praktiniai. Nors dauguma jų buvo žinomi (bėgimas, šuoliai, plaukimas), kai kurie dabar jau nebepopuliarūs (jodinėjimas, irklavimas). Buvo ir visiškai egzotiškas mūsų laikmečiui testas – 32 kg amunicijos dėžės pakėlimas ir jos nešimas 50 metrų.
Šių testų įvykdymas garantavo priėmimą į sporto mokyklą. O sportininkų paraduose galėjo dalyvauti tik tie, kurie turėjo PDG ženklelius. Bet svarbiausia – tai buvo prestižas. Visi berniukai ir mergaitės siekė turėti ženklelį.
Kompleksas tapo toks populiarus, kad nuspręsta jį pasunkinti ir įvestas II etapas: pridėtas karinio miestelio įveikimas, šuoliai į vandenį, fechtavimasis ir šuoliai su slidėmis. 1935 m. pavasarį PDG ženkliuką turėjo 1,2 mln. žmonių. O vien 1938-39 m. normatyvą išlaikė 2,5 mln. piliečių.
1972 m. buvo įvesti penki PDG lygiai, priklausomai nuo amžiaus. Kompleksas buvo skirtas žmonėms, nuo 10 iki 60 metų amžiaus. Normatyvų išlaikymui buvo rengiamos varžybos, kurių masiškumo galėjo pavydėti net patys populiariausi turnyrai. Tačiau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje veikla ėmė silpti, o 1991 m Tarybų Sąjunga žlugo.
Lietuvos kūno kultūros ženklas, fizinio parengtumo ženklas, įsteigtas atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Žymuo, kurį turi teisę gauti 8–18 m. mokiniai, išlaikę nustatytas fizinio parengtumo normas ir teorinį žinių testą. Yra trijų lygių:
Augti ir stiprėti, įsteigtas 2003 8–11 m. vaikams siekiant ugdyti mergaičių ir berniukų savigarbą, asmeninę kūno kultūrą, poreikį mankštintis, sportuoti, fiziškai tobulėti, stiprinti sveikatą. Fizinio parengtumo programa perskirta į 2 dalis: 8–10 m. ir 11 m. vaikams. Yra 3 laipsnių: ąžuolo lapelis, ąžuolo šakelė, ąžuolo vainikas. 2003–2008 šio ženklo normatyvus įvykdė 4592 mokiniai.
Kasdien judėti, įsteigtas 2004 12–13 m. vaikams. Tikslas – įtraukti mokinius į savanoriškai pasirenkamas kasdienio fizinio aktyvumo formas, skatinti savanoriškai mankštintis ir stiprinti sveikatą, įvertinti savo fizinį parengtumą, skiepyti tikslingo ir prasmingo fizinio aktyvumo motyvus ir sveiko gyvenimo įpročius, padėti patirti mankštinimosi džiaugsmą, praplėsti žinias apie olimpizmą, asmens kūno kultūrą, sveiką mitybą ir savikontrolę, suteikti pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių. Yra 3 laipsnių: bronzos, sidabro, aukso. 2004–2008 šį ženklą įgijo 1306 mokiniai.
Vis tobulėti, įsteigtas 1996, teikiamas 14–18 m. mokiniams siekiant skatinti jaunimą nuolatos domėtis savo fiziniu parengtumu, sveikatos stiprinimu, ugdyti asmeninę kūno kultūrą, sveiką gyvenseną. Yra 6 laipsnių: bronzos, sidabro, sidabro su ąžuolo šakele, aukso, aukso su ąžuolo šakele ir aukso su ąžuolo vainiku. Pirmieji šio ženklo normatyvus 1996 05 29 išlaikė Vilniaus 27 vidurinės mokyklos (dabar Jono Basanavičiaus) 30 mokinių. 1996–2008 šis ženklas įteiktas 24 130 moksleivių.
1931 m. TSRS buvo pradėta vykdyti fizinio rengimo programa „Pasirengimas darbui ir gynybai” .
