Šeriu serbų šunis

Taip jau atsitinka, kad kartais širdis mane paveda – susileidžia ir atsilapoja, tad, nusprendžiu daryti kažką, hm, kaip čia pasakius, gera. Štai, nusprendžiau šerti didelį vilkšunį, o taip, kaip jis gyvena Belgrade, jis yra serbas, tad, mano sugalvotame pavadinime jokių slaptų užuominų nėra.

Šeriu tą šunioką jau kelis mėnesius, o kartais atsitinka štai tokie nenumatyti dalykėliai. Beje, vardas jo visai lietuviškas – Reksas.

Žiūrime!

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite