Skip to content

Riebus besiraitantis baltymas, nors madoj, nesuviliojo

Vakarienei ėmiau ryžių makaronus ir, netikėtai, ant stalo iškrito gana riebus, tiesa, trumpokas, vikšras. Labai spritnas, nes kai dėjo raitytis į stalo pakraštį, tai vos spėjau gaudyti..

Jausmas toks dvigubas: vabalienos nepripažįstu, bet, baltymas toks šviežias, raitosi. Šertas ryžiais. Chitino nedaug, tereiktų galvą nutraukti.

Pamąstęs vis tik pasielgiau ne žaliai ir visai ne tvariai: vandeniu nuleidau baltymą į kriauklę.

Truputį gaila man jo, bet, ne kaip maisto, o, kaip žmogaus. Na, kaip gyvos būtybės.

Komentuokite