Pupuliai

Pupuliai, net ir lendantys į valdžią (vienaragiai, sijonėliais pasipuošę) nesuvokia vieno esminio dalyko: žmonijai jie nereikalingi ir jei kažkokiu stebuklu jie dingtų, dėl to niekas nepergyventų. O jie, pupuliai, be normalių žmonių niekaip neišliktų. Tame štai skirtumas. Mes be jų galime, jie be mūsų – išnyktų.

Kas tai per reiškinys?
Atsakymas paprastas, dažnai stebimas gamtoje: parazitavimas. Šuo be blusų išgyventų, blusos be šuns – niekaip. Nes blusos yra parazitai.
Visuomenė tarsi kūnas: jei ji sveika ir stipri, ji pradeda vilioti įvairius parazitus, nes jiems patinka švarus kraujas. Stebėkite: bet kuri atsilikusi ekonomika pupuliams nėra patraukli, nes valstybė būna ir taip nustekenta, kažką čiulpti iš jos – sudėtinga ir pavojinga. Silpna valstybė bando sustiprėti ir parazitus traiško, be išsamesnių paaiškinimų. Gi stipri valstybė, kokia nors vakarietiška, parazitams labai patraukli.
Pupuliai – vėžys sveikame organizme, sarkoma. Kaip žinoma, vėžio nenužudysi, neišnaikinsi, reikia stiprinti visą organizmą. Tad, ginčai su pupuliais niekada nebus nei reikšmingi, nei sėkmingi: vėžys ir parazitas, kad ir čiulpdamas kraują, alindamas organizmą, bus šventai įsitikinęs, kad jis taip pat turi labai svarbias bei reikšmingas teises, kad jo vieta po saule svarbesnė už kitų, net už sveikų organizmų, kuriais jis pats minta. Jo mąstymas toks iškrypęs, kaip, kad idioto, sėdinčio ant šakos ir ją pjaunančio.
Nepykite ant pupulių, kaip ir nepykstate ant ligų. Reikia, gydytis, ne nervintis. Stiprinti kūną, dvasią, semtis žinių ir tada visos sarkomos, kaip ir parazitai, savaime nukris ir išnyks. Nors, kažkiek, dėl kvapo, visada bus.
Tačiau bent žinos savo vietą.
***
Daugiau įvairių keistų pamąstymų galite rasti štai ČIA
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite