Priekaištai aukštam gražiam ir odė Daliai

Negaliu patikėti, tačiau, kai prieš porą dienų kaimynas serbas paklausė, kas dabar Lietuvos prezidentas, sutrikau, ir ne akimirkai, o minutei – dvejoms.

„Aukštas – gražus“ – dėliojau sau mintyse, bet pavardės neprisiminiau. Tada pagalvojau apie savo klasioką, nes, kažkaip anksčiau susiejau, kad jo ir prezidento vardai vienodi. Abu Gitanai. Na, o jau prisiminus vardą, pavardė pati atsirado galvoje.

– Gitanas Nausėda. – pratariau.

– Jau ne Grybauskaitė? – kaimynas pavardę ištarė be jokio akcento. – Ne Dalia?

– Oi, ne, – sušukau. – Jau seniai ne…

Tada pats sau tyliai pagalvojau: o kiek tas „seniai“?

Dabartinis mūsų šalies simbolis toks tylus, toks atsargus, toks tolerantiškas ir kultūringas, kad aš jo tiesiog nepastebiu. Ne, Dalia man tikrai niekada nepatiko (nepykit už mano įsitikinimus), tačiau ji nuolat šmėžavo spaudoje, telike, Lietuvos ir tarptautiniame gyvenime. Apie ją žinojo daug kur, net tolimiausiame pasaulėlio užkampyje. Ji dalyvaudavo skandaluose, kaip ne kaip, visgi jautėsi, jog Prezidentė yra gyvas žmogus, bando kažką daryti, ir, nesvarbu, sau ar tautai. Tačiau jautėsi judėjimas, jautėsi, kad už šio žmogaus slypi gana tvirtas ir ryžtingas charakteris. Ir nesvarbu, kad ji man nepatiko. Tačiau ji egzistavo, realiai egzistavo, dalyvavo, kaip sakoma: gyveno gyvenimą. 

O Gitanas… Kažkuo primena faraono mumiją. Ne, ne išvaizda, aišku. Savo elgesiu ir įtaka aplinkai. Galbūt klystu, gal vieną dieną Lietuvos politikos padangė sprogs ir mes visi pamatysime iš dangaus nusileidžiančią dievybę  –  mūsų Prezidentą, kuris bus stiprus ir įtikinamai visus priešus “statys” į jų vietas. Na, ko tik nepsisifantazuoju, nesmerkite už tai per daug smarkiai. 

Ir čia prisiminiau vieno žydų kilmės analitiko pasvarstymus apie politikų įtaką aplinkai, savo šaliai. Kuo toliau nuo demokratijos nutolusi šalis, tuo, realiai, įtakingesnis jos vadovas. Arba valdovas. Štai, sakykim, Putinas  –  realiai galingas ir įtakingas žmogus, nugesins bet kokį pasipriešinimą, susodins nepaklusniuosius, sulygins turtinguosius su biedniokais… Na, nėra ta Rusija demokratiška, užtat valdovas turi būti stiprus. Fiziškai, protiškai ir finansiškai. Priešingybė  –  JAV. Trampas, kad ir stiprios valios žmogus, o vis tik smarkiai priklausomas nuo partijų ir demokratijos. Jooo, negali jis elgtis, kaip to nori pats, būtinai kažkas teisiškai pasipriešins, o, galų gale, suagituos mases, kurios “demokratiškai” apiplėš pusę šalies parduotuvių. Pakeliui dar kelis nepatenkintus pritrėkš, tačiau Prezidentui jo vietą parodys. Per daug ir nepasiputosi, valdžia nepasidrabstysi: demokratija juk…

Taigi, šalies vadovo įtaka priklauso tik nuo demokratijos brandumo atitinkamoje šalyje. Mūsų gėlelė Dalia tai aiškiai iliustravo: buvo ir įtakinga, ir galinga, nors tikrai ne visagalė. Na, yra tos demokratijos  Lietuvoje, yra!

O štai dabartinis aukštas  –  gražus, tikras nesusipratimas. Šalis liko tokia, kaip prie Dalios, o Prezidentas pasidarė tiesiog minkštu žaisliuku, kaip koks nors Norvegijos vadovas, kurio buvimas, iš esmės, nieko nekeičia: tobulai sistemai politikų kaita įtakos neturi. 

Ar čia mes taip staiga pakilome į demokratijos, aukštumas, netikėtai įveikėme korupciją? Nežinau ką ir galvoti. 

O stipresnės rankos kartais norisi. Nes tikrai, ne viskas dar gerai Lietuvoje, tikrai ne viskas. Ir pliušiniam meškiukui išlaikyti skirtų lėšų realiai gaila. 

Keistai ilgiuosi Dalios. Ne jos politikos, o charakterio savybių: tvirtumo, ryžtingumo ir tikslo siekimo. To, ko Gitanas tikrai neturi.

Photo by Jørgen Håland on Unsplash

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite