Po 50 metų

1973

Gerai atsimenu, kai sename tarybiniame bute aukštomis lubomis ir mažoje chruščioviško stiliaus virtuvėje valgėme kūčių patiekalus. Metų man buvo nedaug – šeši.
Mano tėvai buvo komunistai. Mama – mokytoja, tėtis – darbų vykdytojas, melioratorius.
Todėl virtuvės langas buvo aklinai uždengtas sena antklode. Gyvenome pirmame aukšte.
– Mama, kam uždengei langą?
– Nes blogosios dvasios vaikšto ir stebi, ar sėdime prie šventinio stalo…
– Negalima?
– Galima… Tačiau piktosios dvasios, jei pamatys, gali mane ir tėtį paskųsti, tada neteksime darbo, nebus duonytės…
– Aaaa, – vaidinau, kad supratau. – Aš niekam nesakysiu!
– Nesakyk, Sauliuk, niekam. Net savo geriausiems draugams, Vaidui ir Algirdui!
Tylėjau, kaip žuvis, štai pirmą kartą būtent dabar viešai prabilau. Beveik po pusės amžiaus…

2020

Valdantieji agituoja piktąsias dvasias stebėti nepaklusniuosius. Nepamirškite užsidengti langus.

Photo by Jeff Hendricks on Unsplash

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite