Ryte virtuvėje mane pasitiko dvi naglos musės.
Žudyti nusiteikęs nebuvau, tai mostelėjau rankšluostėliu ir viena ne savo noru, o vėjo gūsio genama, išlėkė pro langą. Kita liko.
Po kelių valandų virtuvėje sutikau tą antrąją, ji šlitiniavo, tarsi kokio tai gėralo prisprogusi, visai manęs nebijojo, o jos žvilgsnis buvo bukas ir nekoncentruotas.
Mostelėjau ranka – jai tai nepadarė jokio įspūdžio. Pliaukštelėjau delnais. Musė kiek surimtėjo, pažvelgė į mane, kaip, kad žvelgtų ką tik pribudintas ir dar nesusiorientavęs žmogus, tačiau greitai žvilgsnį nukreipė į šalį.
– Durne, dink iš čia, – pabandžiau pažvelgti jai į akis. – Užmušiu!
Musė nušlitiniavo po spintele ir taip aš nuo jos atsikabinau.
Po to pamačiau ant dujinės padėtą puodą su rūgstančia gira ir viską supratau.
Be to penktadienis.
