Ryte virtuvėje mane pasitiko dvi naglos musės. Žudyti nusiteikęs nebuvau, tai mostelėjau rankšluostėliu ir viena ne savo noru, o vėjo gūsio genama, išlėkė pro langą. Kita liko.
Po kelių valandų virtuvėje sutikau tą antrąją, ji šlitiniavo, tarsi kokio tai gėralo prisprogusi, visai manęs nebijojo, o jos žvilgsnis buvo bukas ir nekoncentruotas.
Mostelėjau ranka – jai tai nepadarė jokio įspūdžio. Pliaukštelėjau delnais. Musė kiek surimtėjo, pažvelgė į mane, kaip, kad žvelgtų ką tik pribudintas ir dar nesusiorientavęs žmogus, tačiau greitai žvilgsnį nukreipė į šalį.
– Durne, dink iš čia, – pabandžiau pažvelgti jai į akis. – Užmušiu!
Musė nušlitiniavo po spintele ir taip aš nuo jos atsikabinau.
Po to pamačiau ant dujinės padėtą puodą su rūgstančia gira ir viską supratau.
Be to penktadienis.
Photo by Tobias Roth on Unsplash