Paskutinis koncertas

Paskutinis Deivido Koperfildo pasirodymas mieste. Antplūdis. Prie įėjimo į salę grūdasi minios žiūrovų, su viltimi, kad kas nors parduos atliekamą bilietėlį. 

Koncertų salė užpildyta iki paskutinės sėdimosios vietos, kažkokiu būdu žmonės stovi netgi šoniniuose praėjimuose  –  stebės pasirodymą stačiomis. 

Iki koncerto pradžios  –  10 minučių. 

Pačioje patogiausioje eilėje sėdi juodai apsirengusi elegantiška moteris, o šalia jos, nepatikėsite, laisva vieta! Moteris ten laiko rankinuką. 

Vienas iš stovinčiųjų, vyrukas,  prasibrauna iki žaviosios damos ir viltingai užklausia:

  –  Sakykite, ši vieta tuščia? Gal galėčiau jums sumokėti ir atsisėsti?

  –  Matote, mes su vyru labai troškome papulti į Koperfildo pasirodymą, planavome tai iš anksto, todėl ir vietas įsigijome pačias geriausias. Tačiau… tačiau netikėtai mano vyras mirė, todėl į koncertą atėjau viena… Jo garbei šią vietą tuščią ir palikau: aš jaučiu, kad jis čia, šalia manęs… Jaučiu jo alsavimą, jo vibracijas… Lai pabūna kartu su manimi savo paskutiniame koncerte…

  –  Aišku,  –  nuliūsta vyrukas.  –  Bet vis tiek gaila laikyti tuščią vietą… Suprantu jus, tačiau galėjote pasikviesti ką nors iš artimiausių vyro giminaičių, brolį, ar sesę, na, ką nors. 

  –  Aš juos kviečiau  –  niekas nenorėjo eiti…

  –  Kodėl?  –  nustebo vyrukas.

  –  Aš juk sakiau jums: mirė mano vyras! Visi giminaičiai laidotuvėse.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite