Įrodyta, kad žmonės, praktikuojantys mažai kalorijų turinčią dietą, vėliau GARANTUOTAI priauga dar daugiau nereikalingo svorio.
Su kiekviena tokia dieta, prieaugio procentas didėja. Pirmą kartą pabadavus, priaugama 10 procentų daugiau, nei buvai iki “dietos”, sekantį kartą priaugama dar daugiau, toliau – dar.
Žmogus negali grįžti į normalią kasdienybę, nesupranta, kas darosi ir tada jo gyvenimas virsta pragaru: turi nuolat badauti, nes, jei pradeda valgyti normaliai, smarkiai didėja antsvoris. Ypač tai aktualu moterims, nes jų riebalų kaupimo mechanizmas kitoks, nei vyrų.
Paaiškinsiu. Nuo senų senovės moterys yra atsakingos už naujos gyvybės išnešiojimą, gimdymą ir užauginimą. Bado metu organizmas įsijungia į ekonomikos ir taupymo režimą, kiekvieną kąsnelį verčia riebalais, kad sekančio badavimo atveju būtų patenkinti pagrindiniai organizmo energetiniai poreikiai. Tai yra normalu, taip sutvertas žmogus, nes maisto pertekliaus nebūdavo niekada. Su maisto pertekliumi žmonija susidūrė gana neseniai, o fiziologija nepakito ir bado atveju taupo bei kaupia. Be abejo, jei visai nieko nevalgyti, žmogus pradeda liesėti, tada organizmo pagrindinė užduotis – išsaugoti smegenis. Net koncentracijos stovyklose, kai žmogus jau sverdavo tik 30 kilogramų, jo smegenys išlikdavo nepakitusios, nors jos susideda, praktiškai, tik iš riebalų.
Taigi, norint mažinti antsvorį labai svarbu jokiu būdu nebadauti ir pilnai patenkinti būtinuosius organizmo poreikius.
O ilgalaikiai badavimai bei įvairūs pasninkai – savęs žalojimo ir naikinimo būdas.
Antsvoris teisingai mažėja taikant dvi priemones
Pirmoji – perteklinių saldžių bei krakmolingų angliavandenių atsisakymas. Dietologai ir kitokie “patarėjai” klysta, kai aiškina, kad reikia atsisakyti kuo daugiau angliavandenių. Tai melas, klaida. Daržovės taip pat sudarytos iš angliavandenių, kad ir nevirškinamų. Skaidulos – taip pat angliavandenis. O metant antsvorį reikia kaip tik vartoti kuo daugiau skaidulų savyje turinčių daržovių.
Taip pat privaloma atsisakyti bet kokio alkoholio, nes jis organizmą veikia, kaip saldus angliavandenis, kaip fruktozė: riebina kepenis.
Taigi, pirmiausia reikia sureguliuoti mitybą. Baltymas privalo būti tik riebus, ta prasme, jei jau valgai mėsą, geriausia, kai ji riebi. Nes baltymo perteklius taip pat virsta cukrumi ir žmogus tunka, o mėsa kartu su riebalu juo virsta kur kas lėčiau ar net nespėja pavirsti – perteklius sudeginamas ar iškeliauja per antrą galą.
Daug daug daržovių. Žinoma, ne bulvių, nors jų taip pat reikia, tačiau tikrai ne kiekvieną dieną. Gabalėlis riebios mėsos, kalnas salotų – tai normali ir sveika mityba. Valgyti, kol pasisotini. Jokio badavimo ir dirbtinio kasnio sulaikymo!
Labai atsargiai elkitės su vaisiais; jokiu būdu negerkite vaisių ar daržovių sulčių bei jų mišinių, tai peilis kepenims, inkstams ir kraujagyslėms. Vaisius reiktų valgyti labai saikingai, geriausia – sezoninius. Jei vitamino C norite žiemą, geriau pavalgyti raugintų kopūstų, nei pirktinių apelsinų.
Antras, labai svarbus dalykas – retas valgymas, o tarp valgymų išlaikomos ilgos pauzės. Geriausia valgyti 2 kartus per parą, o ilgiausia nevalgymo pauzė turėtų trukti bent 16 valandų. Jei turite problemų su insulino rezistencija, ilgiausia nevalgymo pauzė turėtų trukti 18 valandų ir bent jau mėnesį laiko. Tada visai įmanoma, kad jūs insulino rezistenciją įveiksite, nors žmonės kartais būna iki tiek apsileidę, kad šiai bėdai išspręsti gali tekti laukti 3 – 12 mėnesių.
Dažnas valgymas (o taip aiškina didelė dalis dietologų bei gydytojų) yra kenksmingas, nes su kiekvienu maisto priėmimu išskiriamas insulinas. Jei užkandžiaujama labai dažnai, insulinas išsikriamas taip pat dažnai, ilgainiui ląstelės į insuliną nebereaguoja, tada ir atsiranda ši žudanti rezistencija insulinui. Ląstelės nebepriima insulino su gliukoze, atitinkamai, pradeda badauti, tačiau apie tai nepraneša (sveika ląstelė, pasisotinusi, siunčia signalą ir kasa stabdo insulino išsiskyrimą), kasa ir toliau išskiria šį svarbų hormoną. Ligoto žmogaus kraujyje gali būti 4 – 6 kartus daugiau insulino, nei pas sveiką žmogų, tačiau šis kiekis ne tik, kad neatlieka savo funkcijų, o ir yra labai kenksmingas. Taip pat, esant rezistencijai, smarkiai kyla cukraus lygis kraujyje, o tai gali būti net mirtina.
Šias problemas išsprendžia teisinga mityba ir protarpinis badavimas.
Kaip suprasti, kad jūsų reikalai su insulinu pagerėjo?
Jūs valgote “teisingą” maistą ir darote ilgas pauzes tarp valgymų. Kaip žinoti, kad einate teisinga linkme?
Pirmiausia, nuriebės jūsų vidaus organai, todėl, kad ant pilvo lašinukų dar ir bus, vis tik jūsų juosmuo sumažins apimtis.
Antra: ilgai badaujant dings alkio jausmas. Jei anksčiau be maisto neištverdavote net poros valandų, dabar ir po 5, ir po 10, ir po 12 valandų nejusite alkio. Be abejo, išlaukus 18 valandų, alkis atsiras, tačiau jis nebus kankinamai įkyrus.
Trečia: jūs pasisotinsite. Jei anksčiau jūs valgydavote viską ir nežinojote, kada sustoti, dabar, valgydami riebiai ir “daržovingai” jūs aiškiai pajusite sotumo jausmą. Tai labai geras ženklas, reiškia, insulinas bendradarbiauja su ląstelėmis, pamaitina jas ir anos, atitinkamai, pareiškia, kad jau pasisotino. Tai tikrai puikus jausmas!
Ketvirta: prasidės ramaus miego naktys, jūsų organizmas, neapkrautas dideliais kiekiais cukraus, pagaliau galės pailsėti, atitinkamai, gerės jūsų savijauta. Tiesa, šios mitybos pradžioje gali kankinti kiek dažnesis noras lankytis tualete lengvu reikalu, net ir naktį. Nes, degant riebalams, išsiskiria energija ir vanduo.
Penkta: dings nenumaldomas noras suvalgyti kažką saldaus ir krakmolingo. Kiti žmonės to net negali įsivaizduoti, tačiau taip yra iš tikrųjų.
Viso šio rašinio esmė: pagaliau reiktų atsimerkti, pamiršti daug dešimtmečių mums grūstas “tiesas” apie tai, kad reikia valgyti liesiau, kad ilgalaikis badavimas yra sveikas, kad veganiška mityba yra naudinga organizmui, kad reikia maitintis kuo dažniau. Visa tai jau senokai paneigti melai.
Ir jokių būdų nereiktų žavėtis pasninkais, kuriems pasibaigus, patys ištikimiausi jų sekėjai atgauna prarastą svorį ir sukaupia papildomo antsvorio.
Straipsnelis parašytas naudojantis daktaro Bergo pateikiama informacija bei daugiamete asmenine patirtimi. Tai nėra gydymosi metodas, informaciją reiktų vertinti kritiškai, o sutrikus sveikatai turėtumėte kreiptis į medikus ar nutricionistus, kuriais jūs patys pasitikite.
Jei norite ko nors paklausti, atsakysiu čia, komentarų skiltyje po straipsniu, bet ne socialiniuose tinkluose.
