Nuotrauka iš asmeninio albumo.
Mano pažįstamas negali mesti rūkyti, nes turi be galo šaltus nervus.
Kai jis eina miegoti, kaip pats sako, kol dar sėdasi – atsimena, o kaip į lovą nugriūna – jau ne.
Neseniai važiavo autobusu, atstumas nedidelis, apie 30 km, tačiau to pakako, kad užmigtų ant galinių sėdynių. Tai buvo tos dienos paskutinis reisas, todėl vairuotojas nuvyko tiesiai į autobusų parką, nepastebėjęs užmigusio keleivio..
Atsibudęs vyras labai išsigando, nes niekaip negalėjo suvokti, kur ir kodėl čia papuolė, tačiau po to vis tik sugebėjo atidaryti autobuso duris ir prasmukti pro sargo būdelę, galų gale atrado ir savo namus.
Jo žmona, kaip ir jis pats, daug metų rūkė, tačiau netikėtai pradėjo domėtis jogomis ir kitais dvasingumais, perskaitė kažkokią storą knygą ir jau sekančią dieną metė rūkyti. Be jokios abstinencijos ir kitokių nemalonių kaulų laužymų.
Po trijų mėnesių pareikalavo, kad rūkyti mestų ir mūsų herojus.
– Kaip aš mesiu? – stebėjosi vyras. – Juk knygos neperskaičiau!
– Skaityk! – grasino žmona.
– Neturiu laiko, dirbu! – atšovė vyras.
– Skaityk vakarais, lovoje!
Ir jis pradėjo skaityti. Per šešis mėnesius įveikė 2 puslapius, perspektyvoje – trečias. Nes tik atverčia knygą ir perskaito porą sakinių – krenta negyvas ir atgyja tik ryte.
Ot geri žmogaus nervai!
Užtat ir neina mest rūkyt.
Jus tikrai pralinksmins „Juokingas atsitikimas pas seserį”
