Necenzūrinis sapnas

Dėmesio: necenzūrinė leksika. Silpnų nervų padarus prašau neskaityti!
Ar jums yra buvę, kad atsibundate nuo nevaldomo juoko?

Man yra, o šįryt tai atsitiko dar kartą. Sapnas buvo toks juokingas, kad net nusprendžiau apie tai papasakoti…

Žodžiu, susiruošiau į klasiokų susitikimą – apsirengiau fraką, bateliai, sniego baltumo baltiniai… Susitinku klasioką, pravarde Sūris.
– O, einam kartu, – pasiūlo Sūris. Ir mes einam. Per kažkokius kalnus, tarpeklius, mišką. Prieiname upę. Sūris atsistoja ant kranto, o aš drąsiai įlendu į vandenį ir pradedu turkštis – griūnu su visu fraku į gilumą, plaukioju, vartausi, juokiuosi ir kažką šūkauju.

– Ei, tu ką, durnas, ką darai! – šaukia nuo kranto Sūris.
Ir tada aš, Grigorijaus Lepso balsu išdainuoju:
– Бл@ть, я сам себя не могу понять!

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite