Nuėjau į supermarketą apsipirkti, paskambinau savo moteriai, paklausiau, kur sudėtos dantų pastos. Ji viską atmintinai žino, tad, paaiškino kas ir kaip ir aš be ilgų slampinėjimų susiradau tą pastų skyrių. Dar kartą pasukau, kad išsiaiškinčiau, kuri pasta geriausia.
Ir tada pastebėjau mane pralinksminusį vaizdelį: du stambūs jauni vyrai, ambalai tokie, sustingę ties moteriškais “sparneliais”, žiūri ir nesupranta, ką mato. Daug ten tų spalvotų dėžučių. Tada vienas skambina ir su kažkuo konsultuojasi, o kitas skaito užrašus ant dėžučių ir tam su telefonu diktuoja. Suprantama – distanciniu būdu bando išsiaiškinti, koks ten užsakymas iš jų moterų pusės buvo.
“Na ir žiopliai” – pamąsčiau ir nuėjau mokėti už pastą.
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite