Mitas iš netolimos praeities: tarybinės prekės buvo aukščiausios kokybės

Žmonės, kurie su nostalgija prisimena ne taip jau ir senus laikus, dažnai sako, kad tarybinės prekės buvo itin kokybiškos: plombyras pats skaniausias, o drabužiai ir batai – natūralūs, ekologiški, tvirti ir „neužmušami“. Na, tiesiog svajonė.

Jei kalbėti tik apie ledus, gal tai ir tiesa, tačiau mitas apie „legendinę tarybinę kokybę“ tikrai nėra niekuo grįstas.

Maisto produktų ir pramonės gaminių kokybės klausimą Tarybų Sąjungos vadovybė pradėjo spręsti tik 1952 m. Tuomet partijos vadovybė išplatino direktyvas, kuriose buvo reikalaujama pagal penktąjį penkmečio planą (1951-1955 m.) pagerinti produktų asortimentą ir kokybę, kad tarybiniai žmonės būtų aprūpinti viskuo, ko jiems reikia. Tačiau gyventojų poreikio namų apyvokos prekėms (nuo indų iki drabužių) ši direktyva patenkinti nesugebėjo.

Keista, tačiau aukštos kokybės standartai nebuvo pritaikyti masinei prekių gamybai.

Pavyzdžiui, siuvimo pramonėje 60-70 proc. produkcijos sudarė masinio vartojimo drabužiai, o geresnės ir aukštesnės kokybės prekės sudarė atitinkamai ne daugiau kaip 30 ir 10 proc. Skirtumas tarp aukštos kokybės ir paprastų prekių susidarydavo dėl skirtingos produkcijos kontrolės ir darbuotojų kvalifikacijos bei suinteresuotumo.

1963 m siuvimo pramonė “gamino” 33 procentus broko.

Ne ką geriau buvo ir kitose prekių kategorijose:

odinių batų brokas sudarė 30 %;

šaldytuvų  –   25 %;

siuvimo mašinų  –  36 %;

magnetofonų  –  66 %;

aliuminių indų  –  net 92 %! 

Nemažai pažeidimų nustatyta ir maisto pramonėje.

Pavyzdžiui, dešrų kvapo bei skonio standartų neatitikimas, supeliję meduoliai, pūvančios bei vabzdžių apniktos daržovės bei vaisiai. Šie duomenys buvo gauti atlikus patikrinimus, t. y. oficialioje tarybinėje statistikoje buvo pripažįstama, kad šios problemos realiai egzistuoja.

Vėlesniais metais broko mastai TSRS mažėjo, tačiau problema vis dar buvo opi. Didelės drabužių partijos buvo su defektais, daugelis prekių neatitiko GOST reikalavimų.

1970 m. atlikus plataus masto patikrinimą paaiškėjo, kad visus reikalavimus atitinkančią produkciją gamino tik 23 proc. įmonių. 

Todėl ypač populiarios buvo importuotos prekės iš socialistinių Rytų Europos šalių: avalynė ir drabužiai, indai ir baldai.

Nors tarybinėse įmonėse veikė tiesioginės atsakomybės už gaminamų prekių kokybę sistema, vis tik pačios organizacijos nebuvo suinteresuotos ją gerinti. Be to, nebuvo vieningos koordinuojančios institucijos, kuri turėtų pakankamai įgaliojimų kontroliuoti gaminamų prekių kokybę.

Nevykęs bandymas gerinti prekių kokybę

1962 m. buvo priimtas Prekių ženklų įstatymas (Закон о товарных знаках), o 1967 m. – Valstybinio kokybės ženklo reglamentas.

 “Iljičiaus”  elektros variklių gamykla buvo pirmoji, kuriai buvo suteiktas šis ženklas. Kokybės ženklas turėjo būti suteikiamas trejiems metams, remiantis sertifikavimo komiteto nuomone, ir tik aukščiausios kokybės produktams. Valstybinio kokybės ženklo įvedimas turėjo paskatinti gamintojus, tačiau iš tikrųjų taip neatsitiko.

tarybinės prekės

TSRS kokybės ženklas

Devintajame dešimtmetyje daugelis eksportui skirtų prekių buvo žymimos  „Made in USSR.“ Šiuo atveju tikrai būdavo gaminama aukštesnės kokybės produkcija, eilinio tarybinio piliečio palydima žodžiais “Vis tik gali (pagaminti), kai nori!”

Tačiau eksportui skirtos prekės TSRS neužsilaikydavo ir bendrai Tarybų šalies produkcijos kokybei praktiškai neturėjo jokios įtakos. 

Kuo tikrai galėjo didžiuotis TSRS  –  tai žaliavomis: nafta, metalais, mediena

Gerai žinoma istorija, kai Japonija TSRS užsakė didelį kiekį stiklo duženų ir laivais gabeno jas į savo šalį. Toliau veiksmas vyko taip: stiklas būdavo išpilamas į jūrą (tai atitinka ekologijos standartus), o iš tikrųjų Japonijos pramonę domino… tara, kurioje buvo supiltos duženos. Dėžės tikrai buvo geros –  patvarios, kokybiškos, o svarbiausia, kad lentos buvo iš aukščiausios rūšies kedro medienos. Iš šių lentų japonai gamino puikius baldus ir investicijos į stiklo duženas atsipirko dešimteriopai.

Paruošė Saulius Veržikauskas

Jums taip pat gali patikti Kadaise “Daktarišką” dešrą norėta pavadinti Stalino dešra. Produkto istorija

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite