Žodžiu, nuteisė žmogelį mirties bausme ant elektros kėdės.
Sodina jį į kėdę, o jis netelpa – per daug riebus. Na ir ką daryti? Nusprendė palikti gyvą, kol suliesės.
Nutarė nebeduoti jam pusryčių.
Po poros savaičių – jokių svorio pokyčių.
Atėmė ir pietus: nieko nevyksta.
Išvis maisto nebeduoda – nieks nesidaro!
Ateina kalėjimo prižiūrėtojas pas jį ir klausia:
– A girdi, kas čia su tavim darosi? Visai nevalgai, o nei kiek neliesėji?!
Nuteistasis:
– Ką aš žinau… Bet, manau, kad man trūksta motyvacijos.
