Pro duris įpuolą uždusęs kolega:
– Greitai, Sauliau, turi metrą?
Kanceliarijoje sėdime kartu su mano moterimi. Susižvalgome.
– Kam tau? – klausiu.
– Staigiai, reikia kai ką pamatuoti, po to paduoti skelbimą.
Moters akys susiaurėja, lūpų kampučiuose pasirodo klastinga šypsenėlė:
– O gal tau užtektų liniuotės?
Kolegas sutrikęs, skuba, po to supranta klausimo klastingumą:
– Deja, šį kartą reikia metro…
Atnešu metrą. Po kelių minučių moteris užklausia:
– Na, ir kiek?
– Ech, – atsidūsta kolega, – kiek bebūtų, visada poros centimetrų trūksta…
Ko gero šitaip gimsta anekdotai.
