Pradžia » Visi įrašai » Mažas laikrodukas

Mažas laikrodukas

Pamenu, kai jau buvau toks vyras, kad pradėjau skirti monetas, nusprendžiau mamai nupirkti dovaną. Kišenėje turėjau 40 kapeikų, tad, su šiuo turtu patraukiau į pramoninių prekių parduotuvę.

Tuo metu gyvenau Šeduvoje, pačiam centre, tad, iki parduotuvės eiti  –  minutėlė. Jau du kartus savarankiškai buvau pirkęs žaislinius kareivėlius, brangūs jie buvo  –  po 15 kapeikų. Iki šiol pamenu, nes už tokią sumą galėdavai nusipirkti porciją ledų, tad, dilema būdavo rimta: skanumynai ar pramogos?

Šį kartą nusprendžiau ką nors nupirkti mamai ir, mano galva, jai kareivėlių nereikėjo, tačiau visai galėjo tikti mažas gražus laikrodukas. Žiopsojau į vitrinas ir rinkau laikrodį. Kai kurie kainavo 50, tačiau galėjai nusipirkti ir už 40 ar 35. Rankoje spaudžiau dvi monetas po 20 kapeikų ir mintijau, kaip apsidžiaugs mama, gavusi dovanų gražų laikroduką.

  –  Ko tau, berniuk?  –  paklausė pardavėja.

  –  Noriu štai šito,  –  pirštu dūriau į 35 kainuojantį gaminį.

  –  Ar turėsi tiek pinigų?  –  pasiteiravo moteris.

  –  Turiu,  –  ištiesiau delniuką, kuriame žibėjo 40 kapeikų.

  –  Vaikeli, tiek pinigėlių neužteks,  –  šypsojosi pardavėja.   –  Laikrodukai kainuoja ne kapeikas, o rublius…

Net išsižiojau. Niekada nemaniau, kad tokie maži daikčiukai, kaip laikrodžiai, gali kainuoti tokius didelius rublius! Trisdešimt penki rubliai už mažą laikrodėlį! Tokių pinigų ir matęs nebuvau, todėl, apstulbęs dar kiek pažiopsojau ir be dovanos iškeliavau namo.

“Keista”  –  mintijau,  –  “didelis, žalias kareivėlis, tikrai naudingas daiktas, kainuoja tik 15 kapeikų, o štai paprastas mažas papuošaliukas   –  35 rublius! “

nesuprantamos tos suaugusiųjų gyvenimo taisyklės…

Komentuokite