Mano asmeninis požiūris į koronę

Vakar peržiūrėjau vieną video (dėkui draugams, atsiuntusiems į msg), kuris mano galvoje praktiškai viską sustatė į savo vietas. Kalbu apie virusiuką.
Bandysiu bent trumpai reziumuoti, taip pat sujungsiu savo anksčiau įgytą patirtį ir galbūt, atsakysiu į visus viruso baimės iškankintų žmonių klausimus.

Taigi, korona, kaip virusas, žinoma jau net nuo 1978 metų (bent jau tais metais apie koroną mokėsi paskaitą vedusi virusologė), yra aprašyta ligos klinika ir t.t. Tik, korona nepopuliari buvo, ja niekas nesirgo, todėl gydytojai ją ir primiršo.

Esme tame, kad mes gyvename mikroorganizmų apsuptyje ir pusiausvyroje, turime tokį dalyką, kaip mikrobiomas, ta prasme, mumyse ir aplink mus daug grybų, bakterijų ir virusų.

Kai mus puola bakterija ar virusas, organizmas priešinasi savo imunitetu, kurio kova prieš interventus susideda iš dviejų dalių.

Ai, iš karto pakalbame būtent apie koroną.

Į organizmą patekęs virusas atakuojamas padidėjusia kūno temperatūra, tai reiškia, kad kai ji pasiekia 38.6 laipsnius, virusas pradedamas natūraliu būdu naikinti. Gydytojos virusologės, dirbančios pagal specialybe jau beveik 40 metų, pastebėjimu, greičiausia nuo gripo ir koronos pasveiksta tie, kurie niekaip nesigydo, tai yra, jokiu būdu nenumušinėja temperatūros. Kovido klinika yra banguojanti ir gali trukti nuo 2 savaičių iki mėnesio. Tai reiškia, kad vieną dieną temperatūra gali būti ir 40, o kitą dieną 37 ar mažesnė, po to vėl pakilti. Svarbiausia yra žinojimas, jog tai yra normalu. Gydytoja pastebėjo, kad tie, kas nenumušinėjo temperatūros ir nevartojo jokių “vaistų” (visų žiniai – tokie vaistai neegzistuoja, kaip neegzistuoja vaistai ir nuo gripo), pasveiko paprastai ir pakankamai greitai. Kas bandė “gydytis”, sulaukė komplikacijų.

Antroji imuniteto kovos dalis – mikroorganizmų, esančių mumyse, pasipriešinimas invaziniam virusui. Tačiau daug kas, pajutęs aukštą temperatūrą ir baisiausiai išsigandęs, puola vartoti netgi antibiotikus (nors kiekvienas gydytojas žino, kad antibiotikai prieš virusus bejėgiai) ir tokiu būdu dar labiau susilpnina savo mikropasaulį. Nuo antibiotikų žuvusių bakterijų vietą užima, spėkite, kas? Taip – virusas. Taigi, gerdami antibiotikus ar kitokius vaistus, mes tik dar labiau atveriame kelią viruso invazijai.

Kai žmogus “besigydydamas” taip susilpnina savo imunitetą, prasideda komplikacijos. Koronos komplikacijos gali pasireikšti ten, kur žmogaus silpniausia vieta. Šiaip korona kiek aktyviau atakuoja plaučius arba žarnyną, tačiau jei iki tol, sakykim, žmogus turėjo problemų su inkstais, korona gali persimesti į inkstus. Ar į gerklę. Ar į ausį. Kartoju, viskas priklauso nuo to, kas žmogaus organizme labiausiai pažeidžiama.

Tad, jau čia galima daryti tam tikras išvadas: jei susirgęs žmogus smarkiai išsigąsta, jei pradeda vartoti “vaistus” (pasikartosiu – vaistų nuo koronos, kaip ir nuo gripo, nėra) – muša temperatūrą, naikina savo žarnyno mikroflorą, jis būtinai sulauks komplikacijų, kurios tam tikrais atvejais gali baigtis ir mirtimi.

Ir atvirkščiai: jei ligonis į viską žiūrės blaiviai, be baimės ir panikos, jis, paprasčiausia, persirgs, kaip visai laikais persirgdavo gripą, nebus jokių pokyčių ir komplikacijų. Žinoma, aukšta temperatūra nėra jau toks malonumas, tačiau jei į ją žiūrėti, kaip į gelbėjimosi priemonę, tai smarkiai pakeičia ne tik nuomonę, tačiau ir savijautą.

Dabar esminis klausimas: kodėl atsirado korona, kuri, va, tiek dešimtmečių, tylėjo?

Jau kelintas medikas – savo srities žinovas, sako, kad korona pakeitė gripą. Virusai egzistavo visada. Ir, jei anksčiau žmoniją labiau kankindavo bakterijų sukeltos ligos, atradus kovos būdą su jomis, į areną išėjo virusai. Populiariausias – mums žinomas gripas. Jis kasmet keliaudavo per pasaulį, pasiglemždamas jam priklausančias aukas ir mes prie to pripratome. Vakcinos iš tikrųjų padėjo: gripas pradėjo trauktis iš mūsų gyvenimo, kaip pastebi medikai, rimtesnio gripo pasaulyje nebuvo jau bent tris metus. Taigi, atsilaisvino vieta sekančiam virusėliui – koronos virusui. Jis pakeitė gripa, tačiau greitu metu nebepasitrauks. Kol nesukursime vakcinos, sustabdysime jo plitimą, o tada… o tada mus užpuls jau kitas virusas, tikėtina, stipresnis už prieš tai buvusį.

Taigi, žmogaus kova su virusais kažkiek panaši į Sizifą, ritenantį akmenį. kai, pagaliau, pamatai finišo tiesiąją, akmuo nusirita į pakalnę ir viskas prasideda iš pradžių…

Kovido virusėlį pasigausime visi – anksčiau ar vėliau. Didžiausia blogybė – skleidžiama ir didinama panika, kuri itin stipriai veikia organizmą taip, kad mažėja natūralus imunitetas.

Dauguma ramių žmonių su virusėliu pravaikščios taip ir nesupratę, kad buvo užsikrėtę, kiti, kiek silpnesni, pakosys, pabus su temperatūra, kai kam paleis vidurius, kai kas kiek sunkiau pakvėpuos, tačiau, jei nepuls “gydytis”, pasveiks be jokių problemų.

Sunkiausia bus išgąsdintiems, panikuojantiems ir aklai politikais pasitikintiems žmonėms (dažniausia jie yra senyvo amžiaus). Bet koks bereikalingas “gydymas”, ypač antibiotikų ir “vaistų” pompavimas į organizmą kai kam baigsis net ir mirtimi. Jau nekalbu apie ligonius, kuriems dėl aklos koronos baimės nebus laiku suteikta pagalba ir jie mirs tiesiog ant poliklinikų ir ligoninių slenksčių.

Reikia susitaikyti, kad virusas bus visada, jei ne tas, tai kitas, o jei įveiksime juos, tada atsiras bakterijos, kurios, iš esmės, gali sukelti nepalyginamai tragiškesnius susirgimus.

Taigi, korona pakeitė mūsų mielą gripą, tačiau tai tikrai nėra pasaulio pabaiga. Žinoma, politikai visus bando įtikinti priešingai.

Ir pabaigai – patarimas: nežiūrėkite „valdiškų“ žinių, neskaitykite delfio bei 15min. Tai itin kenksminga, kai jūsų skrandis tuščias.

Tai yra tik mano asmeninės išvados, jei kam smarkiai nepatinka, nekreipkite į jas dėmesio ir apeikite ratu.

Photo by Mehrnegar Dolatmand on Unsplash

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite