Skip to content

Lentelė

Nuliūdęs vyras klaidžiojo siauromis miesto gatvelėmis. 

Staiga išvydo ant suoliuko sėdintį senolį. Senolis buvo tikra vyro priešingybė  –  ramus, šviesaus veido, kurį puošė saikinga, neiššaukianti šypsena.

  –  Sveikas,  –  pratarė senolis.

  –  Sveiki,  –  vyras sustojo. Jam labai reikėjo su kažkuo pabendrauti, gal net troško užuojautos. 

  –  Tavo veidas išduoda, kad esi paskendęs rūpesčiuose,  –  šiltai pratarė senolis.

  –  Tai jau taip…  –  sutiko vyras.  –  Kuo gi man džiaugtis? Esu bedarbis, kaip ir mano žmona. Sūnus prastai mokosi, susidėjo su chuliganais, vakarais ilgai negrįžta namo. Dukra nenori mokytis, nuo ryto iki vakaro savo kambaryje, užsidariusi, klausosi muzikos ir įlindusi į kompiuterį…

  –  Tai nieko,  –  pratarė senolis.  –  Viską ištaisyti gana paprasta.

  –  Kaip?  –  nustebo vyras.  –  Būkit geras, patarkite!

  –  Paimk lentelę ir prikalk prie įjėjimo į namus. O joje turi puikuotis užrašas: “TAI NESITĘS AMŽINAI”.

  –  Toks tavo patarimas?  –  nustebo vyras. 

  –  Taip. Toks. Padaryk tai,  –  senolis pakilo nuo suoliuko ir iškeliavo savo reikalais.

Vyras nustebo, tačiau gyvenimo problemos taip slėgė, kad jis nusprendė patarimo paklausyti ir namie virš durų staktos pakabino lentelę su nurodytu užrašu.

Šį užrašą jis matydavo kiekvieną dieną, kai pavargęs grįždavo į namus, užrašą nuolat matė ir jo šeimos nariai. Užrašas ramino ir teikė viltį, todėl po kiek laiko viskas pradėjo keistis: vyras, pagaliau, susirado mielą ir gerai apmokamą darbą. Žmona pradėjo suktis namuose  –  gamindavo skanius pietus, tvarkydavo namus ir su meile laukdavo grįžtančio vyro. Sūnus paliko nemalonią kompaniją, pradėjo sportuoti ir gerai mokytis. Dukra pagaliau išlindo iš savo kambario, įstojo į universitetą ir dabar visą laiką skirdavo mokslams. Namuose įsivyravo harmonija. 

Laimingas vyras vėl vaikščiojo siauromis miestelio gatvėmis ir sutiko tą patį senolį. 

  –  Dėkui tau!  –  vyras švytėjo.  –  Nežinau, kaip tai atsitiko, tačiau tavo lentelė su užrašu “TAI NESITĘS AMŽINAI” iš pagrindų pakeitė mano gyvenimą!

Ir čia vyras papasakojao, kaip susirado darbą, kokia gera jo žmona ir vaikai.

Senolis klausėsi ir mįslingai šypsojosi.

  –  Tiesa, vos neužmiršau,  –  vyras atsipeikėjo nuo malonaus pasakojimo apie savo gerą gyvenimą,  –  o ką daryti su lentele virš durų?

Senolis liūdnai šyptelėjo:

  –  Nenukabink jos…

Jums tikrai patiks pasakojimas „Sviestas ir sąžinė“

*Jei Jums patiko, galite mane pavaišinti kava ar taure vyno!

Komentuokite