Kodėl sunku patikėti koronos grėsme

Pamenat tą pasakojimą: gano piemenėlis aveles, nuobodu jam. Parlekia į kaimą ir šaukia:

  –  Gelbėkit, vilkai avis užpuolė!

Kaimo žmonės nubėga į ganyklą, o ten jokių vilkų, tik piemenėlis už pilvo susiėmęs juokiasi. 

Dar kartą taip padarė, vėl kaimiečius apgavo. Užtat trečią kartą, kai vilkai iš tikrųjų užpuolė, niekas į pagalbą neatėjo  –  nepatikėjo. 

Taigi, prisišnekėjo piemuo ant savo pustuštės galvos. 

Tas pats su skleidžiama informacija apie koroną. Jau mes, lietuviai, tiek kartų buvome apgauti, nors iš tribūnų gražios kalbos liejosi… Pradžia  –  dar kai mūsų patriarchas Norvegijos lietuvių suaukotą milijoną paslėpė. Tačiau paslėpė taip, kad iki šiol niekas atrasti negali, o pats senolis tik baidosi, klausimą apie norvegus išgirdęs, tik baidosi. Niekam nepasisekė to milijono atrasti, nors pasakų apie jį tiek prisekta, kad gali naują literatūros žanrą kurti: senelio pasakojimai apie milijoną. 

Ir panašias pasakas visą laiką klausėmės, ypač patiko man, kai Kedys netyčia numirė skrandžio turiniui kvėpavimo takus užpylus, o Ūsas taip pat netyčia sprindžio baloje prigėrė. Nesigilinsiu į detales, neanalizuosiu, kas čia teisus, kas kaltas, tačiau faktas lieka faktu: abu nepatogūs valdžiai buvo ir abu absoliučiai netyčia Anapilin iškeliavo. Būna pasitaiko.

Aš jau nekalbu apie pasakas, sektas tam, kad Ignalinos AE uždaryti, nepliurpsiu apie dujinio laivo “naudą…

Tikėti negalima niekuo, net prezidentais. Adamkus, ir tas apie JAV kalėjimą Lietuvoje nieko nepramurmėjo, Grybauskaitė apie savo santykius su kyšininkais taip pat nepasiskelbė. Viskas buvo gražiai užglaistyta, numuilinta ir šiai dienai tuos reikaliukus tik tokie kvailiai, kaip aš, prisimena, o normalūs ir progresyvūs tautos atstovai tokiomis nereikšmingomis smulkmenomis savo gražių galvelių seniai nebekvaršina. 

LGBT bandymai įteigti, kad jie yra pasaulio, tuo pačiu ir Lietuvos bamba, nestebinai jau seniai. Tuo labiau, kai šie absurdiški teiginiai palaikomi net pačiame aukščiausiame lygyje, kai visi žymesni Lietuvos portalai LGBT visuomenę vos ne šventaisiais paskelbė.

Juodaodžių riaušės ir jų organizuoti pogromai mūsų valdžios atstovų liko neįvertinti, ta prasme, teisingai neįvertinti, kaip tėvas vertina kaimynystėje siaučiančius chuliganus ir visiems iš eilės daužančius langus. 

  –  Chuliganai,  –  pasakytų toks tėvas.

  –  Banditai!  –  kiek griežčiau įvertintų kiek labiau savo aplinka ir vaikais besirūpinanti šeimos galva. 

  –  Vargšai užguitieji, nusimetantys juoduosius pančius!  –  saldžiai suokia mūsų valdžios atstovai. Ir iškart sostinėje leidžiama bepročių nesubrendusių valkatų eitynės su paklūpojimais ir kitokiu sveiko proto turinčiam žmogui nesuvokiamu marazmu.

Kaip aš čia PVM pamiršau! Juk dar pats kubilas sakė, kad PVM didinamas laikinai, kol krizė, kol gyvenimas pagerės! Pagerėjo. Tiesa, kubilas apie laikinumo terminus nepasakė nieko konkretaus  –  gali būti, kad žmogus jis, toliaregis, tad, tas “laikinai” gali ir kokį šimtą  –  du, metelių reikšti. 

Tad dabar man atsakykit: kaip aš galiu tikėti valdžios teiginiais apie koronos pavojingumą? Kaip?! Jie ten viršuje, visą laiką, svarbiausias gyvenimo klausimais, ištisai melavo, o štai dabar staiga pradėjo tiesą šnekėti?!

Gal korona ir pavojinga, gal ir nelabai, tiksliai nežinau. Bet valdančiųjų pasakomis nepatikėsiu. Ranką kirskit  –  nepatikėsiu! Nes jie padarė absoliučiai viską, kad prarastų bet kokį pasitikėjimą. Absoliučiai viską, kaip ir tas mano paminėtas piemenėlis.

Photo by Paweł Czerwiński on Unsplash

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite