Sėdžiu kirpykloje, plepam su kirpėja.
Ateina naujas klientas, atsisėda į fotelį, laukia savo eilės. Pamato ant stalelio padėtus saldainius.
– Sakyk, galiu paimti vieną? – kreipiasi į kirpėją.
– Imk, juk tam ir padėta!
– Dėkui.
Po to man jau tyliau moteris sako:
– Vaikai namuose iš kažkur ištraukė, pati bijau valgyti.
– Tai žinoma, – pritariu, – bene rizikuosi nežinomais saldumynais, gal jau galiojimas pasibaigęs?
Trumpa pauzė.
Po to visi trys sprogstam juoku.
Patinka man šmaikštūs žmonės, ypač kirpėjos!
