Kaukė ant veido gryname ore

Dar neseniai tokius žmones niekinau ir savo mintyse vadinau pačiais negražiausiais, o viešai – nelabai gražiais žodžiais.
Tačiau tereikia pamąstyti.
Žmogus, gryname ore nešiojantis kaukę, yra tas, kuris klauso oficialiosios žiniasklaidos, tai yra, bando sekti šalies ir pasaulio aktualijas. Gali būti, kad jis daug dirba ir neturi laiko savišvietai bei gilesnėms analizėms, tuo labiau, savarankiškam faktų rinkimui. Tai – eilinis šalies gyventojas, kuris pasitiki oficialia žiniasklaida.
Tad, kyla klausimas: kodėl žiniasklaida tokia bloga? Kodėl meluoja, ar, bent nesako visos tiesos? Čia atsakymas taip pat paprastas: ji dirba valdžiai ir su valdžia. Kitoks variantas tiesiog neįmanomas: jei nori užsidirbti, ark vieną vagą su valdančiaisiais. Na, kiek mąsčiau, niekaip neradau kelio, kaip gi jie galėtų elgtis priešingai, nei deklaruoja valdžia, o gyventi ramiai ir pasiturinčiai? Paprasčiausia, kito kelio nėra. Jie tik atlieka savo darbą ir, sakykim, koks nors eilinio portalėlio redaktorius ar savininkas, savo įsitikinimais ir pasaulėžiūra nebūtinai susitapatina su valdančiaisiais. Tačiau jis rytais ateina savo darbo vietą, peržiūri reitingus, peržiūri nurodymus iš viršaus, paskaičiuoja už tai įkrisiančias lėšas ir pradeda dirbti. Tik tiek.
Tad, blogi valdantieji?
O jūs pagalvokite, ar nors vienas Seimo narys nori tyčia niekinti, įžeisti, kankinti eilinį šalies gyventoją? Galiu atsakyti drąsiai ir užtikrintai: tokio nerasite, nei vieno.
Kas yra valdžia? Tai galimybė prastumti savo interesus, užsidirbti ir tuo pačiu pasirūpinti esama tvarka šalyje: kurti ir priiminėti įstatymus, padėti vystyti ekonomiką, gerinti bendrą šalie sveikatą. Tai normalu, tam ir einama į valdžią. Jėzus, kaip žinoma, danguje, o žemėje liko tik žmonės. Rūpintis savimi, savo artimaisiais – pats natūraliausias dalykas, o tai ypač lengva ir patogu daryti, priklausant valdančiųjų klanui.
Tie, kas klanui nepriklauso, savimi ir savo artimaisiais rūpinasi sunkiausiu keliu: sunkiai dirba, galbūt vagia, apgaudinėja (tai taip pat suprantama veikla). Ir toks žmogus, matydamas prabangiu automobiliu važinėjantį valdžios atstovą, žinodamas, kad ans su arklu nearia, o tik su prabangiu kostiumėliu vaikšto, piktinasi ir garsiai rėkia (ten, kur yra demokratija) ir, iš esmės, pavydi.
Tačiau tas eilinis, besipiktinantis žmogelis, jei tik valdžion papultų, greit tokiu pačiu, kaip dabartiniai valdantieji, pasidarytų. Na, pasitaiko „kovotojų“, kurie nesusivokia situacijoje, kurie valdžion patenka, kaip sakoma, „per fuksą“, kurie bando spardytis… Tačiau daugumai tų, kurie sėdi viršuje, tai nepatinka ir toks žmogelis nugęsinamas bei pasiunčiamas atgal į liūną, iš kurio atkeliavo, o dar blogiau – ir į kalėjimą. Paimkite Šustauską, Venckienę – dabar jie ten, kur privedė jų pasipriešinimas valdantiesiems. Šių žmonių nei smerkti negalima, tuo labiau juoktis iš jų, belieka tik gailėtis. Tačiau reikia pripažinti, kad jų kova prieš valdančiuosius kitaip baigtis ir negalėjo, todėl dabar matome prognozuotą rezultatą.
Geriausia, jei valdančiųjų asmeniniai interesai koja kojon eina su šalies interesais, tada galime turėti puikių politikų, kurie tikrai atliks daug naudingų darbų visiems; ir sau ir visuomenei.
Patikėkite, kitaip mechanizmas, vardu valstybė, nefunkcionuoja.
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite