Neįtikėtina, tačiau parašęs šį tekstuką išėjau laukan ir užtikau šį vargšą paukštuką. Kokia to prasmė? Jokios. Tiesiog tai yra gyvenimo ir mirties ratas… Nuotrauka iš asmeninio albumo
Gali stengtis kiek tik nori, tačiau atskrenda paukščiai ir viską ištrypia…
Šiaip ne taip ištaikiau saulėtą pusdienį ir nupjoviau pievelę, kai jau kitą dieną ją atakavo paukščiai.
Iš pradžių atskrido labai didelis karvelis.
Nuosekliai, tinkleliu išvaikščiojo visą pievą ir surinko sliekus, kai kada ir žoleles paskabydamas.
Tada atlėkė kažkoks didelis paukštis su mėlynai elektriniu ornamentu ant sparnų, tikriausiai kėkštas, nusileido tiesiai į prieskonių darželį ir ten aktyviai kuitėsi.
Po minutėlės kiemą atakavo žvirbliai ir kitokios rūšies maži paukštukai: trypė žolę, pilnomis burnomis, tai yra, snapais, kimšo vabzdžius ir drugelius. Prisiryję tingiai šokinėjo po šviežiai pjautą žolelę, tada vienas jų metė į mane taip pat tingų žvilgsnį ir visi išlėkė.
“Kokia jų gyvenimno prasmė?” – mąsčiau aš. Juk nei pjauna, nei sėja, o gerai gyvena…
O gal kaip tik, kas gyvenimo prasmės ieško, tas negyvena? Negyvena, kaip gamtos dalis, arba jam taip sunku, kad jis pradeda ieškoti įvairių nebūtų negirdėtų prasmių?
Ar vaikas, lėkdamas per pievą, gaudydamas drugelius ir krykštaudamas iš džiaugsmo , susimąsto apie gyvenimo prasmę?
Ar jaunas vaikinas, sutikęs žavią merginą, skęsdamas aistrų ir meilės jūroje, mąsto apie kažkokį būties reikšmingumą?
O žvejys, azartiškai traukdamas ešerius, įžvelgia kažkokius užslaptintus dangaus ženklus?
Ne.
Tavo gyvenimas ir yra visa ko prasmė. Ne dvasingumai, ne dievai, ne pasaulio gelbėjimas. Tiesiog, tavo gyvenimas. Tai, kad tu esi ir yra pats didžiausias stebuklas. Prasmingas stebuklas.
