Pradžia » Visi įrašai » Kapai ir mumijos

Kapai ir mumijos

Pažiūrėčiau, kaip iškęstumėt jūs tokias dvi naktis, kokias iškenčiau aš.
Keičiasi orai, sapnai – nerealiai baisūs.
Vakar naktį sapnavau, kad į svečius atvyko trys jau mirę giminaičiai ir mano moters mama (gyva). Visi keturi užmigo kažkokiam pajūry, o man buvo liepta juos miegančius parnešti į namus ir suguldyti į lovas. Svečiai juk.  Tris, tuos, kurie mirę, parnešiau ant pečių užsimetęs, kaip kilimus, o mamytę benešant, ji pavirto į kobrą ir puolė kąsti. Spėjau pagauti už galvos, tačiau ji visą laiką bandė išsprūsti, todėl į burną įgrūdau didelį varžtą, kad anas ties gerkle užstrigtų ir man kaklą lengviau laikyti būtų. Bet kobra varžtą nurijo ir gyvatė ištrūko, įkando man į alkūnę. Vis tiek buvau su ja švelnus, partempiau namo, paguldžiau į lovą.
Šiąnakt dar įdomiau buvo. Kažkas įsakė eiti lyginti kapines. Idėja tame, kad, tipo, karstai jau supuvę ir jei iš viršaus smarkiau pastuksensi, žemės kauburys ir antkapis sukris į duobę, teliks sulyginti žemės paviršių. Ir dar buvo liepta surasti kažkokį visų mūsų kasėjų pažįstamą, kuris, anot vadovo žodžių, turėjo sudžiūti į mumiją ir jį reiktų parsinešti namo.
Kapus lyginti buvo visai įdomu, netrukus ištraukėm ir to kažkokio pažįstamo mumiją. Apsirengęs gražiai – kostiuminės kelnės, juodi marškiniai, peteliškė. Parsinešėm kūną namo. Pastačiau kampe, o pats kritau miegoti. Nusisukau akimirkai – kūno nebėr.
Išbėgau į bendrą koridorių ir puoliau visus žadinti: kūnas dingo! Tada mūsų, kasėjų, vadovas paaiškino, kad tam tikrais atvejais mumijos, gavusios gryno oro, atsigauna ir gali vaikščioti.
Likusią nakties dalį lakstėm ir ieškojom pabėgusios mumijos, ačiūdie, suskambėjo žadintuvas.
Pasakykit, kaip žmogus gali pailsėti, taip sapnuodamas?
Bijau, kad šiąnakt gali būti trečia serija, finalinė.

Komentuokite