Kaltės jausmas ir laisvės mantra

Norite ką nors pavergti? 

Yra du būdai: nemalonus ir neefektyvus, o kitas gana paprastas ir itin veiksmingas.

Pirmasis: jėga priversti kitą daryti tai, ko tu pageidauji. Jei esi galingas ir ginkluotas, gali pasisekti. 

Kitas, pats geriausias: primesti kaltės jausmą. 

Kaltu prieš tave besijaučiantis žmogus darys viską, kad tą kaltę užlyginti, nereiks nei prievartos, nei jėgos, tereikia turėti gerai pakabintą liežuvį ir mokėti įtikinėti.

Ši taktika naudojama jau nuo neatmenamų laikų, ypač akivaizdžiai stebima religijose. 

Nevok, negeisk ir dar daug įvairių “ne” žmogų pastato į padėtį be išeities. Labai svarbu, kad draudimai prieštarautų natūraliai žmogaus prigimčiai, tada auka būtinai nusižengs ir pajus kaltę. O kai jau esi kaltas,  norisi išsipirkti. Darai viską, kas iš tavęs reikalaujama…

Na, bet religijų kritikuoti tikrai nesiruošiu: ne aš jas sugalvojau, ne man ir teisti. Be to, senos jos, savo efektyvumą jau įrodė, kur jau čia man su savo kelių dešimčių metų patirtimi…

Kartais galvoje viskas taip aiškiai susidėlioja! Štai, tas jau senas išrinktosios tautos atstovų puolimas ir bandymas primesti kaltę visiems lietuviams, dėl žydų naikinimo karo metais. Turiu prisipažinti, kad žydai, kaip tauta, man patinka, gerbiu juos, domiuosi jų gyvenimu ir mokausi iš jų. Tačiau verslas lieka verslu. O, kaip žinoma, daugiausia moka pats žiopliausias ir kvailiausias, tad, bandymai primesti kaltę visai valstybei, tai tik bandymas surasti kvailį, kurį vėliau būtų galima nuolat melžti. Jei mes, lietuviai, pripažinsime jog esame žydšaudžiai, tai mokėsime. Visada. Gražinsime būtą ir nebūtą turtą, ir vėl mokėsime. Jei atsispirsime, verslininkai tikrai “atšoks”, supras, kad per daug kietą riešutėlį bandė apžioti, tačiau tik dantukus nusilaužė. Ir keliaus kitur, ieškoti minkštesnio kvailio. Tai  –  tik verslas ir su visos žydų tautos vidinėmis vertybėmis neturi nieko bendro. 

Kitas bandymas įpūsti kaltę: gėjų ir jų paradų propagavimas, išgalvotų “teisių’ reikalavimai. Čia jau buvo mestos ir rimtesnės pajėgos, reikalas buvo (ir dar dabar) rimtai finansuojamas, nes Vakarų patirtis parodė, jog tai labai apsimoka. Tie, kitokie, Vakaruose tapo neliečiamaisiais su daugybe teisių bei lengvatų, kurios eiliniams, normaliems žmonėms, net nesisapnuoja. Taigi, garsiai rėkdama, perdažydama perėjas ir žygiuodama paraduose nedidelė grupelė žmonių jau išsikovojo krūvas išskirtinių teisių, tačiau nori jų dar daugiau. O tam, kad aplinka būtų tolerantiška ir nuolaidi, kaip tik apie tą pačią toleranciją reikia ir rėkauti, o kitaip mąstančius  –  smerkti, net įstatymų lygmeniu. Eilinis verslas, bandymas primesti kaltę (homofobų etiketės ir t.t.) ir taip iššokti į iš paprastos tautos į grietinėlę. Viskas suprantama. 

Apie koroną net nekalbėsiu: netikintys jos pavojingumu tiesiog buvo baudžiami įstatymiškai, o dalis korona įtikėjusių ir dabar įvairiu lygmeniu gąsdina bei žada vos ne pasaulio pabaigą. Čia, kaip ir ankstesniuose versluose, dalyvauja dviejų rūšių aktyvistai.

Pirmoji: to reikalo sugalvotojai ir realiai suinteresuoti asmenys. Jie elgiasi racionaliai. 

Antrieji: taip vadinami, naudingi idiotai. Jie nieko nesuvokia, tiesiog pasiduoda bandos jausmui, susiranda sau tinkančius “faktus”, prisirenka “argumentų” ir gąsdina kitus šiaip, iš azarto ar neturėjimo ką veikti. Jie, kaip tautos dalis, nieko verti, kaip ir jų pastangos, nes kvailus baubimus nuo išminties atskirti gana nesudėtinga, tačiau jie, vis tik, sudaro tam tikrą masę, kuri gali persisverti į verslininkų pusę. 

Na, ir paskutinis bandymas primesti kaltę  –  rasizmo eskalavimas. Jei mes, lietuviai, niekada neturėjome jokių kolonijų ir neprekiavome vergais, tai JAV ar D.Britanijos baltieji vis tik pajuto savotišką baimę, jiems pradėjo rodytis, kad dabar gali išpirkti šimtmečius darytas savo prosenelių nuodėmes. Logikos ir proto užuomazgų šioje vietoje ieškoti nereiktų: suveikė ilgus dešimtmečius propaguota leftistinė ideologija. Šį kartą mums kaip ir pasisekė: kiek kvaila nebūtų buvusi tarybinė ideologija, iki dabartinio leftistinio idiotiškumo nusiritusi nebuvo, o to pasekoje mes esame mažiau jos paveikti. 

Norite mantrą, kuri padės jums išlikti ir likti švaria sąžine? Jei jūs pats, asmeniškai, nieko netrėmėte, nežudėte ir neturėjote vergų, ši mantra bus kaip tik jums:

AŠ ESU LAISVAS ŽMOGUS. AŠ NIEKAM NIEKO NESKOLINGAS. O JUMS, VELNIAI, BANDANTIEMS PRIMESTI NEBŪTĄ KALTĖS JAUSMĄ, LINKIU KUO LENGVESNIO KELIO Į PRAGARĄ!

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite