Pradžia » Visi įrašai » Kaip pons Baryga su alchašu diskutavo

Kaip pons Baryga su alchašu diskutavo

Ir nusprendė didysis kovotas už blaivią tautą, ponas Baryga po savo šalį pakeliauti, su tauta pabendrauti, įkvėpimo pasisemti.

Nuvyko į kaimą: bendražygiai vis sakė, kad ten, būtent ten ir yra blogio  –  alkoholizmo židinys. O Baryga ne durnas, supranta, kad kovoti su priežastimi reikia, ne su pasekmėmis, tad, pirmyn, į blogio irštvą!

Ir štai, nedideliame Lietuvos kaimelyje ponas Baryga pamato akiai nemielą, tačiau lauktą vaizdelį: patvory, matyt iki namų nedašliaužęs, patogiai įsitaisęs pusiausėda gulėdamas vegetuoja apsimyžęs, smirdantis padaras, rankoj bambalį suspaudęs.

–  A girdž!  –  padaro akys nušvinta.  –  Gal cigariuku bagots?

–  Aš nerūkau!  –  išdidžiai atkerta Baryga.  –  Ir jums nerekomenduoju!

–  Tai kam tu čia?  –  nesupranta girtuoklis.

–  Tamsta manęs nepažįstat?  –  Baryga pasuka galvą. Po to kiek pasilenkia į priekį, kad padaras atkreiptų dėmesį į jo nedidelę plikutę. Šiaip plikės Baryga demonstruoti nesistengia, netgi slepia ją, tačiau didesnis už Barygą žmogus ją visada pastebi. Tai tarsi koks atpažinimo, ne, geriau sakyti  –  kovotojo ženklas. Plikutė. Ją žino, tačiau garsiai apie tai nekalba, visa Lietuva. Baryga ramus: durniai neplinka!

–  O ko turi?  –  padarui plikutė nedaro jokio įspūdžio, jis užsispyręs bando išsiaiškinti puošnaus miestiečio vizito priežastį.

–  Nieko aš neturiu, ko jūs norėtumėte!  –  kiek susinervina Baryga, tačiau po to susitvardo ir tęsia.  –  Čia aš esu tam, kad padėčiau jums atsistoti iš alkoholizmo liūno!

–  Ne, nu rimtai!  –  sušnypščia nieko nebesuvokiantis padaras.  –  Kodėl esi su manimi ir nieko nesiūlai!

–  Aš jums pasiūlysiu kažką daugiau…  –  mįslingai nutęsia Baryga.  –  Kažką šviesaus, puikaus… Galimybę atsitiesti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu… Darbą… Naują gyvenimą…

–  Ga įkalsi?  –  padaras pagaili į emocijas įsijautusio miestiečio, atkiša šiltą nuo saulės bambalį, kuriame teliuškuoja keli gurkšniai aštriai dvokiančio brudo.

–  Ne, negeriu!  –  įsižeidžia Baryga.  –  Šitas smegenų tirpiklis manęs nedomina. o smegenimis šlapintis taip pat nesiruošiu!

–  Nu tai davai, į tavo sveikatą,  –  girtuoklis susiverčia skysčio likučius. Po to kiek sustingsta  –  gaudo kaifą. Apsiblaususios akys atgyja, veidas nušvinta.

–  Nu nepyk!  –  jau draugiškai kreipiasi į išdidųjį Barygą.  –  Pasakok, ką ten sumąstei. Koks ten baltas šviesus gyvenimas artėja?

–  Aš esu pats didžiausias kovotojas už tautos blaivybę,  –  Baryga jau ramus ir sėdi ant savo arkliuko  –  pasiruošęs pasakoti apie lemiamą kovą su alkoholiu. Po to kukliai priduria.  –  Na, antras esu, po Valančiaus…

–  Nugi, nugi?  –  padaro akyse matosi nepadirbtas susidomėjimas.

–  Kovojame mes… Aš… Žodžiu, ar žinai, kad tavo labui mes uždrausime pardavinėti vyną teatrų kavinėse?

– Drauskit! – pritaria padaras.  –  Aš už!

– Taip pat, jūsų labui, uždrausime prekiauti alumi viešuose renginiuose.

– Drauskit, – sutinka girtuoklis. – Nei viešuose renginiuose, nei teatruose nesu gyvenimą buvęs. Pala, meluoju: buvau. Pas Untanų paršioką vertėm  –  ot tai renginys buvo! Viešas! Aštuonias bonkas samanės viešai išlupom. o po to jau vaizdeliai prasidėjo. Gaila, nieko nepamenu. Drauskit! Būtinai!

–  Ir vaikams nusipirkti nebeleisime, dabar tik nuo 20 metų parduosim!

–  Ir gerai,  –  nuoširdžiai pritaria padaras,  –  o tai sūnus pinigus ant lengvo alaus išmeta. Debilas! Ir į ką toks atsigimė: į močią nepanašus, nei charakteriu, nei elgsena, o aš gi ne debilas… Nu nesvarbu. Taigi, tas silpnas myžalas nei per smegenis trenkia, nei ką. Kai uždrausit, galės pas Marytę normalius gėrimus pirkt, garantuotus. 200 g įkali ir nuskrendi… Būtinai drauskit!

–  Valandas pardavimo ribosim! Nei ryte, nei vakare marmalo nenusipirksi!  –  karštai aiškina Baryga.

–  O dieną bus galima?  –  girtuoklis susidomi, netgi kiek susijaudina.

–  Taip, dieną galėsit.

–  Tada dauskit!  –  padaras vėl ramus.

–  Taip pat siūlysim nuo alkoholizmo gydytis.   –  Baryga išmeta savo ilgai slėptą kozirį.

–  Man irgi siūlysit?  –  nepatiki girtuoklis.

–  Taip, tamstai taip pat,  –  nuskamba išdidus atsakymas.

–  Siūlykit,   –  girtuoklis sutinka su viskuo.

–  Gerbiamas, hm… alkoh…, pone! Ar sutiktumėte gydytis nuo priklausomybės alkoholiui?

–  Ne!  –  suskamba netikėtas atsakymas.

–  Kodėl?  –  Baryga niekaip negali patikėti, kad jo tokia puiki iniciatyva taip nevertinama būtent pačios tikslinės grupės  –  alkoholikų.

–  Nenoriu. Man, žinok, labai geraaaa! Nori padėt  –  eurą duok! Nenori  –  tada vali…

–  Tai tamstos pasirinkimas!  –  Baryga baigia kelionių pasiūlymą.  –   Atleiskite, turiu eiti toliau  –  su alkoholiu kovoti.

–  Aik!  –  alkoholiko susidomėjimas išgaruoja akimirksniu.

Ir čia Barygos bei padaro keliai išsiskiria. Padaras pasilieka savo nešviesiame, tačiau jam mielame, pilstuko bei bambaliukų pilname gyvenime, o Valerijus Baryga išdidžiai, pakėlęs galvą žengia į priekį   –  lemtinga kova tęsiasi toliau!

Komentuokite