Kaip pons Baryga su alchašu diskutavo

Ir nusprendė didysis kovotas už blaivią tautą, ponas Baryga po savo šalį pakeliauti, su tauta pabendrauti, įkvėpimo pasisemti.

Nuvyko į kaimą: bendražygiai vis sakė, kad ten, būtent ten ir yra blogio  –  alkoholizmo židinys. O Baryga ne durnas, supranta, kad kovoti su priežastimi reikia, ne su pasekmėmis, tad, pirmyn, į blogio irštvą!

Ir štai, nedideliame Lietuvos kaimelyje ponas Baryga pamato akiai nemielą, tačiau lauktą vaizdelį: patvory, matyt iki namų nedašliaužęs, patogiai įsitaisęs pusiausėda gulėdamas vegetuoja apsimyžęs, smirdantis padaras, rankoj bambalį suspaudęs.

–  A girdž!  –  padaro akys nušvinta.  –  Gal cigariuku bagots?

–  Aš nerūkau!  –  išdidžiai atkerta Baryga.  –  Ir jums nerekomenduoju!

–  Tai kam tu čia?  –  nesupranta girtuoklis.

–  Tamsta manęs nepažįstat?  –  Baryga pasuka galvą. Po to kiek pasilenkia į priekį, kad padaras atkreiptų dėmesį į jo nedidelę plikutę. Šiaip plikės Baryga demonstruoti nesistengia, netgi slepia ją, tačiau didesnis už Barygą žmogus ją visada pastebi. Tai tarsi koks atpažinimo, ne, geriau sakyti  –  kovotojo ženklas. Plikutė. Ją žino, tačiau garsiai apie tai nekalba, visa Lietuva. Baryga ramus: durniai neplinka!

–  O ko turi?  –  padarui plikutė nedaro jokio įspūdžio, jis užsispyręs bando išsiaiškinti puošnaus miestiečio vizito priežastį.

–  Nieko aš neturiu, ko jūs norėtumėte!  –  kiek susinervina Baryga, tačiau po to susitvardo ir tęsia.  –  Čia aš esu tam, kad padėčiau jums atsistoti iš alkoholizmo liūno!

–  Ne, nu rimtai!  –  sušnypščia nieko nebesuvokiantis padaras.  –  Kodėl esi su manimi ir nieko nesiūlai!

–  Aš jums pasiūlysiu kažką daugiau…  –  mįslingai nutęsia Baryga.  –  Kažką šviesaus, puikaus… Galimybę atsitiesti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu… Darbą… Naują gyvenimą…

–  Ga įkalsi?  –  padaras pagaili į emocijas įsijautusio miestiečio, atkiša šiltą nuo saulės bambalį, kuriame teliuškuoja keli gurkšniai aštriai dvokiančio brudo.

–  Ne, negeriu!  –  įsižeidžia Baryga.  –  Šitas smegenų tirpiklis manęs nedomina. o smegenimis šlapintis taip pat nesiruošiu!

–  Nu tai davai, į tavo sveikatą,  –  girtuoklis susiverčia skysčio likučius. Po to kiek sustingsta  –  gaudo kaifą. Apsiblaususios akys atgyja, veidas nušvinta.

–  Nu nepyk!  –  jau draugiškai kreipiasi į išdidųjį Barygą.  –  Pasakok, ką ten sumąstei. Koks ten baltas šviesus gyvenimas artėja?

–  Aš esu pats didžiausias kovotojas už tautos blaivybę,  –  Baryga jau ramus ir sėdi ant savo arkliuko  –  pasiruošęs pasakoti apie lemiamą kovą su alkoholiu. Po to kukliai priduria.  –  Na, antras esu, po Valančiaus…

–  Nugi, nugi?  –  padaro akyse matosi nepadirbtas susidomėjimas.

–  Kovojame mes… Aš… Žodžiu, ar žinai, kad tavo labui mes uždrausime pardavinėti vyną teatrų kavinėse?

– Drauskit! – pritaria padaras.  –  Aš už!

– Taip pat, jūsų labui, uždrausime prekiauti alumi viešuose renginiuose.

– Drauskit, – sutinka girtuoklis. – Nei viešuose renginiuose, nei teatruose nesu gyvenimą buvęs. Pala, meluoju: buvau. Pas Untanų paršioką vertėm  –  ot tai renginys buvo! Viešas! Aštuonias bonkas samanės viešai išlupom. o po to jau vaizdeliai prasidėjo. Gaila, nieko nepamenu. Drauskit! Būtinai!

–  Ir vaikams nusipirkti nebeleisime, dabar tik nuo 20 metų parduosim!

–  Ir gerai,  –  nuoširdžiai pritaria padaras,  –  o tai sūnus pinigus ant lengvo alaus išmeta. Debilas! Ir į ką toks atsigimė: į močią nepanašus, nei charakteriu, nei elgsena, o aš gi ne debilas… Nu nesvarbu. Taigi, tas silpnas myžalas nei per smegenis trenkia, nei ką. Kai uždrausit, galės pas Marytę normalius gėrimus pirkt, garantuotus. 200 g įkali ir nuskrendi… Būtinai drauskit!

–  Valandas pardavimo ribosim! Nei ryte, nei vakare marmalo nenusipirksi!  –  karštai aiškina Baryga.

–  O dieną bus galima?  –  girtuoklis susidomi, netgi kiek susijaudina.

–  Taip, dieną galėsit.

–  Tada dauskit!  –  padaras vėl ramus.

–  Taip pat siūlysim nuo alkoholizmo gydytis.   –  Baryga išmeta savo ilgai slėptą kozirį.

–  Man irgi siūlysit?  –  nepatiki girtuoklis.

–  Taip, tamstai taip pat,  –  nuskamba išdidus atsakymas.

–  Siūlykit,   –  girtuoklis sutinka su viskuo.

–  Gerbiamas, hm… alkoh…, pone! Ar sutiktumėte gydytis nuo priklausomybės alkoholiui?

–  Ne!  –  suskamba netikėtas atsakymas.

–  Kodėl?  –  Baryga niekaip negali patikėti, kad jo tokia puiki iniciatyva taip nevertinama būtent pačios tikslinės grupės  –  alkoholikų.

–  Nenoriu. Man, žinok, labai geraaaa! Nori padėt  –  eurą duok! Nenori  –  tada vali…

–  Tai tamstos pasirinkimas!  –  Baryga baigia kelionių pasiūlymą.  –   Atleiskite, turiu eiti toliau  –  su alkoholiu kovoti.

–  Aik!  –  alkoholiko susidomėjimas išgaruoja akimirksniu.

Ir čia Barygos bei padaro keliai išsiskiria. Padaras pasilieka savo nešviesiame, tačiau jam mielame, pilstuko bei bambaliukų pilname gyvenime, o Valerijus Baryga išdidžiai, pakėlęs galvą žengia į priekį   –  lemtinga kova tęsiasi toliau!

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite