Skip to content

Kaip organizmas perdirba alkoholį: nuo A iki Z

organizmas perdirba alkoholį,endogeninis alkoholis,egzogeninis alkoholis,nuo a iki z,dehidrogenazė,acetaldehidasEtanolis, bet kurio alkoholinio gėrimo sudedamoji dalis, yra bespalvis, skaidrus, lakus, aitraus kvapo, lengvai užsidegantis, gerai tirpstantis vandenyje, riebaluose ir organiniuose tirpikliuose skystis. 

95 % alkoholio santykinis tankis – 0,813-0,816, virimo temperatūra – 77-78,5 C⁰.

Mūsų organizmas, vykdydamas įprastinę veiklą ir veikdamas įprastomis sąlygomis, nuolat gamina vadinamąjį endogeninį alkoholį, kuris susidaro dėl biocheminių reakcijų. Jį gamina ir išskiria bakterijos, nuolat gyvenančios mūsų žarnyne ir dalyvaujančios virškinimo procese. Jo kiekis kraujo serume svyruoja nuo 0,001 iki 0,004 %. 

Įprastomis sąlygomis to pakanka, kad būtų patenkinta iki 10 % viso organizmo energijos poreikio. 1 g etanolio oksidacijos metu išsiskiria iki 7 kcal energijos. Tačiau kalorijos nėra ypatingos, nes etanolio gamybos proceso metu nesukuriama jokių statybinių medžiagų. Žmogus niekaip nejaučia endogeninio alkoholio ir jis nesukelia jokių patologinių organizmo pokyčių.

Tačiau yra dar viena etanolio rūšis, į organizmą patenkanti iš išorės. Toks etanolis vadinamas egzogeniniu etanoliu.

Egzogeninis etanolis į organizmą gali patekti įvairiais būdais. Dažniausiai – per virškinimo traktą, t. y. tai, ką geriame. Retesni vartojimo būdai – į veną, po oda ir įkvepiant alkoholio garų. Taip pat yra egzotiškas vartojimo būdas – per tiesiąją žarną.

Pirmuoju būdu ¼ alkoholio absorbuojama skrandyje, o ¾ – viršutinėje plonosios žarnos dalyje. Per skrandžio ir žarnyno gleivinę didžioji dalis alkoholio, tiksliau, etanolio, patenka tiesiai į kraują, o tada per vartų venų sistemą – į kepenis. Etanolio įsisavinimas priklauso nuo daugelio priežasčių, iš kurių pagrindinės yra šios: alkoholio sąlyčio su virškinamojo trakto sienele plotas, skrandžio ir žarnyno motorinės funkcijos būklė ir tonusas, kūno temperatūra, prieš alkoholio vartojimą ar jo metu suvartoto maisto kiekis ir sudėtis.

Krakmolingas maistas, mėsa ir riebalai stabdo alkoholio absorbciją, o angliarūgštė (gazuoti gėrimai), didesnė maisto temperatūra ir vartojant alkoholį “ant tuščio” skrandžio, absorbcijos greitis didėja.

Savo ruožtu alkoholis padidina virškinamojo trakto motorinę funkciją, todėl greičiau patenka į žarnyną, kur padidėja kontakto plotas ir absorbcijos greitis. Pakartotinis alkoholio vartojimas dar labiau pagreitina absorbciją. Žmonės, sergantys gastritu arba skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat greičiau jį įsisavina. Didžiausias etanolio kiekis kraujyje po vienkartinio gėrimo tuščiu skrandžiu pastebimas po pusantros valandos, po gausaus valgio – po 2-3 valandų.

Mūsų organizme 90-98 % alkoholio yra oksiduojama ir suskaidoma; nuo 2 iki 10 % alkoholio išsiskiria su iškvėptu oru, šlapimu, išmatomis, seilėmis ir per odą su prakaitu. 90-98 % suvartojamo alkoholio metabolizuojama kepenyse. Nedideli etanolio kiekiai suskaidomi kituose organuose.

Alkoholio oksidacija vyksta dviem keliais:  fermento alkoholio dehidrogenazės ir  katalazės pagalba. Alkoholio dehidrogenazė yra nespecifinis žmogaus fermentas, randamas ir gyvūnuose, ir augaluose. Žmonėse yra daugiau kaip dešimt jo formų, kurios skiriasi savo aktyvumu prieš alkoholį.

Etanolio oksidacijos reakcija, kurioje dalyvauja alkoholio dehidrogenazė, vyksta dalyvaujant kofermentui nikotino amido acetil dinukleotidui (NAD), o vėliau susidaro acto rūgšties aldehidas – acetaldehidas, kuris yra pagrindinis pagirių veiksnys. Acetaldehidą į acto rūgštį paverčia fermentas acetaldehido dehidrogenazė. Reakcija gali vykti abiem kryptimis. Abu fermentai veikia tik esant NAD, kuris juos paverčia aktyvia oksiduota forma. Šiems fermentams oksiduojantis, redukuojamas pats NAD. Tada acto rūgštis oksiduojasi iki anglies dioksido ir vandens, išskiriant energiją.

Pirmasis alkoholio oksidacijos iki acetaldehido etapas yra penkis kartus lėtesnis nei antrasis oksidacijos iki galutinių produktų etapas. Pirmasis etapas daugiausia vyksta kepenyse, o antrasis etapas gali intensyviai vykti daugelyje kūno audinių: kepenyse, inkstuose ir smegenyse. Išgėrus nedideles alkoholio dozes, apie 90 % alkoholio oksiduojasi kepenyse dalyvaujant alkoholio dehidrogenazės grupei ir apie 10 % – katalazės grupei. Ši reakcija vyksta ląstelėse, turinčiose citochromų sistemas, ir priklauso nuo alkoholio koncentracijos audiniuose.

Ilgai vartojant alkoholio, tokia reakcija dar labiau sustiprėja. Kai kurie tyrėjai kalba apie tam tikrą alkoholikų “išdresiruotą” katalazės sistemą ir pagrindinę alkoholio oksidaciją, kuri prisideda prie priklausomybės nuo alkoholio dėl vis didėjančio poreikio.

Trečiasis oksidacijos tipas vyksta mikrosominėje etanolio oksidacijos sistemoje (MEOS). Ši reakcija apima citochromo oksidacijos-redukcijos procesus. Didelės alkoholio dozės sukelia redukuotų piridino nukleotidų NAD-H ir NADPH formų perteklių ir oksiduotų NAD ir NADPH formų trūkumą. Dėl to susidaro unikali situacija, kai organizme susiaurėja pagrindinių maistinių medžiagų apykaitos srautas, o tai sukelia daugybę patologinių alkoholizmo padarinių.

Alkoholis veikia kaip priešuždegiminė priemonė. Tai paaiškina padidėjusią riebalų rūgščių sintezę, kepenų riebalinę degeneraciją, dėl kurios vėliau išsivysto kepenų cirozė, pieno rūgšties kaupimąsi kraujyje, taip pat bet kokiu būdu sukelia etanolio oksidaciją į labai toksišką medžiagą – acetaldehidą.

Šaltinis helper

Gal jums patiks: Verkti aš šypsotis? Pasirinkimą lemi ne tu, o tavo viduje slypinti galinga organizacija

Komentuokite