Daugiabutis.
Jonas negali užmigti: už sienos jo sūnėnas jauną žmoną parsivedė, ištisą naktį, ir tik su nedidelėmis pertraukėlėmis, girdisi aistringos aimanos ir šūksniai.
Ryte dėdė užsuka pas sūnėną:
– Žinai, Andriau, jaunystė ir meilė yra patys nuostabiausi dalykai… Tačiau viskas vyksta labai garsiai: visas namas girdi. Tu, kažkaip, nutildyk savo žmonikę, o geriausia, pleistru užklijuok jai burną!
– Gerai, dėde, taip ir padarysiu!
Sekančią naktį Jonas įsiklauso: lyg ir ramiau. Staiga pasigirsta sūnėno šauksmas:
– Dėde Jonai!
– Ką?
– Ar dabar gerai?
– Gerai!
Po valandėlės vėl:
– Dėde Jonai!
– Ką?
– O dabar? Ar gerai?
– Gerai!
Ir dar:
– Dėde!
– Ką?
– O dabar kaip?
– Gerai…
Jonas neiškenčia:
– Andriau!
– Ką?
– Būk geras, nuimk žmonai pleistrą!
– Kodėl?
– Visas namas galvoja, kad tu … ne žmoną, o mane!