Pradžia » Visi įrašai » Juodieji ikrai už 67 kapeikas

Juodieji ikrai už 67 kapeikas

Tags:

1980 metai, gruodžio 31 diena.
Vilniaus laikraščiuose pasirodo skelbimas, kad vienoje maisto parduotuvėje bus pardavinėjami juodieji ikrai, o kainuos jie 67 kapeikas už kilogramą. Iš karto prie parduotuvės išsirikiuoja kilometrinė eilė, žmonės su nerimu laukia, kada pagaliau “išmes” deficitą. Oras bjaurus.  Žmonės šąla, tačiau stovi eilėje. Keli aktyvistai netgi sudarinėja eilėje stovinčiųjų sąrašą ir, karts nuo karto, tikrina laukiančiuosius.
10 valandą iš parduotuvės išeina direktorius ir praneša:
–  Draugai! Žydų tautybės piliečiams ikrai nebus pardavinėjami!
Minia pritariamai šurmuliuoja, o žydai, keikdami antisemitus, palieka eilę.
14 valandą direktorius vėl kreipiasi į laukiančiuosius:
–  Prekės bus parduodamos tik Vilniaus mieste registruotiems!
Dalis laukiančiųjų palieka eilę, o jiems iš paskos sklinda murmėjimas: “privažiavo iš kaimų”…
Šešta valanda vakaro. Minia galutinai sustingusi nuo šalčio, vėl išgirsta direktoriaus pranešimą:
–  Ikrų nusipirkti galės tik karo veteranai!
Eilėje lieka pora dešimčių galutinai sustingusių senukų.
Devintą vakaro išėjęs direktorius paskelbia:
–  Prekės bus parduotos tik Pirmojo pasaulinio karo veteranams!
Laukiantieji, smarkiai keikdamiesi, pradeda skirstytis. Lieka vienas laaaabai senas ir laaabai sušalęs diedukas.
Direktorius pakviečia senuką į vidų, pasodina už stalo, įpila karštos arbatos ir taurelę baltos.
–  Tėvuk, jūs komunistas?
–  Taip,  – atsako sušąlėlis.
–  Tada jūs mane suprasite. Dalykas tame, kad jokių ikrų mes neturime, tačiau mes turėjome organizuoti šią akciją, kad parodytume visam pasauliui, jog mūsų šalyje galima laisvai nusipirkti pigių juodųjų ikrų. Jūs suprantate mane?
–  Man viskas aišku,  – atsako senukas, –  tik niekaip nesuprantu, kodėl ir vėl labiausiai pasisekė būtent  žydams – jie pirmieji turėjo palikti eilę!

Komentuokite