Skip to content

Išsaugoti vidinę pusiausvyrą

Išsaugoti vidinę pusiausvyrą

Asociatyvi nuotrauka. Photo by Jordy Meow on Unsplash

Šiomis dienomis sunku išsaugoti vidinę pusiausvyrą.

Nes vyksta karas, skelbiamos nuomonės, siunčiami prakeiksmai, siūloma keliauti į Peru ar prisijungti prie rusų laivo.

Vis bandau juokauti, kaip tai visada gyvenime dariau. Bet sunku.

Šiandien nuvykau į “Ecco” batų parduotuvę, nes visiems vyriškiems kedams nuolaida  – 50 procentų.

-O šitie faini batai irgi su nuolaida? – klausiu pradavėjos.

– Aha, – lakoniškai atšauna mergina. Bet, kiek pamąsčiusi prataria, – bet jei pirksit du daiktus, tai bus papildoma 10 proc. nuolaida.

– Tai aišku, kad pirksiu du! – sušunku džiaugsmingai. – Kairį batą, o po to  ir dešinį!

Žiūri ji į mane taip keistai, tarsi ne serbiškai kalbėčiau. Primenu, kad reikalas vyksta Belgrade.

– Na tai aišku, kad pirksit du batus, – sako taip abejingai.

Jaučiu, mano bajerių ji nesupras. O gal tai jau senas, medinis juokelis, jau nebekabina. Todėl pradedu bendrauti kultūringai, ta prasme, neapkraunant smegenų. Nes humoras  –  dalykas rimtas, ne kiekvienam suprasti duotas, tuo labiau skaldyti bajerius taip pat reikia gebėjimų. 

Nusiperku labai patogius kedus. Grįžtu namo.

Aišku, pirmiausia puolu prie kompo, pažiūrėti, kas ir kaip, gal karas baigėsi, o gal jau ir atominė bombikė atlekia… Ką aš žinau: serbai, kaip ir rusai, visą šį reikalą vadina “operacija” ir tiesos nesako.

“ Tu, idiote, liberaste, pydere!”  -skaitau žinutę messengeryje.  –  “Ko tu nesąmones skleidi!”.

Čia pirma žinutė. 

Sekanti: “Eik tu nachui amerikonų pakalike, tu net neįsivaizduoji, kas iš tikrųjų vyksta!”

Čia jau antra, tik aš, tiesa, klaidas ištaisiau. Gramatines.

“Vatnikas!”  –  taip prasideda trečioji. “Aš tau gerklę perkąsiu!”.

Sėdžiu, galvoju. Pasirodo, esu labai universalus. Galiu būti blogas visiems.

***

Šalia mano namų, maždaug už 150 metrų, yra “Neįgalių suaugusių asmenų namai”. Čia nuolat gyvena geras dešimtukas smarkiai sužalotų žmogelių. Objektas valstybinis, per daug apie jį nekalbama. Gydomi kariai iš įvairių pasaulio karštų taškų. Gydomi  –  dar labai gražiai pasakyta.

Elektriniame vežimėlyje sėdi simpatiškas vyras. Tačiau neturi nei vienos kojos, o ranka tik viena, tiksliau  –  dalis rankos, su dviem pirštais. Valdo džoistiką, privažiuoja, ir jo veide spindi tokia giedra šypsena, tačiau, tarsi jaustų kaltę: 

  –  Atleiskit, nesutrukdysiu?

Kai į tave kreipiasi toks gyvenimo nuskriaustas žmogus, tu sustingsti. Nes negali suvokti: kaip taip?! Kaip taip gali būti?! Kokiu būdu jis gyvas ir dar šypsosi?!

  –  Prašau, jokių problemų…  –  išlemeni.

  –  Jei nesunku, pridekite cigaretę,  –  galvos mostu parodo, kur padėti rūkalai ir degtukai…

Gerklę suspaudžia staiga pakilęs gumulas…

Jums turėtų patikti novelė „Kelionė į praeitį“

*Jei Jums patiko, galite mane pavaišinti kava ar taure vyno!

Komentuokite