Skip to content

Išeivis

išeivis,ateivis

Photo by Greg Rakozy on Unsplash

Vakar užsisėdėjau iki vidurnakčio, prieš miegą nutariau užmesti akį į Mėnulį.

Staugti nesinorėjo, šiaip, įprotis. Smagu, kai jis iš viršaus tave stebi. Ramu kažkaip. Staiga netoli Mėnulio pastebėjau keistą objektą – būtų, kaip ir planeta, tačiau keistai mirgėjo ir keitė spalvas.

– Ateivis! – šūktelėjau negarsiai, į ką mano moteris tik piktai sušnypštė, kad mažiau prie kompo sėdėčiau.

Išbėgau į kitą kambarį, pasigriebiau dar tėčio dovanotus žiūronus ir nuskubėjau į terasą. Prirėmiau juos prie sienos, kad nejudėtų ir su viltimi prie stikliuko priglaudžiau akį.

Deja, teko nusivilti – tai nei truputėlio nepanėšėjo į jokį nenustatytą skraidantį objektą. Tiesiog apvalus šviesulys, tikriausiai, planeta.

Atsigulęs vis negalėjau užmigti: akyse mano stebėtas objektas vis dar keitė spalvas ir mirgėjo. Keista. To niekada nebuvau matęs.

Ryte sužinojau, kad mirė kaimynas. Lygiai 5 minutės po vidurnakčio kai aš stebėjau ateivius.

Gal tai buvo išeivis?…

Jums taip pat gali patikti trumpas apsakymas Nesu suvalkietis…

*Jei Jums patiko, galite mane pavaišinti kava ar taure vyno!

Dalinkitės

Komentuokite