Skip to content

Grafas ir kovinė dvasia

Buvo kadaise toks realus atsitikimas. 

Kai Napoleonas kariavo su rusais, paėmė prancūzai į nelaisvę tokį grafą Tolstojų. Ne, ne rašytoją, o husarų pulko karininką. Kaip žinoma, husarai pasižymėjo linksmu gyvenimu: kortos, moterys, vynas ir laisvalaikiu  –  karas.

Na, paleido tą grafą slampinėti po prancūzų karių stovyklą  –  vis tik kilmingas belaisvis, negi uždarytą laikysi?

Vaikščiojo grafas, vaikščiojo, kol jam atsibodo. Užsuko pas prancūzų karininkus, pasiūlė kortomis sulošti. Sulošė. Visus aplošė. Pripirko vyno, pavaišino prancūzus. Po to vėl lošė, vėl išlošė.

Žodžiu, po kiek laiko atvyksta Napoleonas į tą stovyklą.

Žiūri: visi girti, dainuoja, kortomis lošia, jokios kovinės dvasios nelikę. Išsiaiškino kas ir kaip. Išsikvietė grafą Tolstojų, prikišo kišenes išloštų pinigų  ir išvarė lauk, iš stovyklos.

–  Tegul karių kovinę dvasią savo kariuomenėje griauna, o ne pas mus! –  pasakė išmintingasis Bonapartas.

Jums turėtų patikti „Ramybės neduodanti problema

*Jei Jums patiko, galite mane pavaišinti kava ar taure vyno!

Dalinkitės

Komentuokite