Gėdos kaukė

Šiandien valandą laiko naudingai nešiojau kaukę. 

Tai retas atvejis mano gyvenime, tačiau, esu alergiškas žiedadulkėms, o pas mus (Serbijoje) jau visai šilta, kartais ir iki + 28, tad, viskas ir visi žydi, o man tenka viską sukvėpuoti.

Tuo labiau, kad šiandien teko pjauti žolę, kuri sausa jau labai, kilo debesys dulkių ir mane galėjo išgelbėti tik kaukė. 

Prieš išeidamas laukan užrašiau flomasteriu ant kaukės: “nuo žiedadulkių”. Aišku, serbiškai, nes lietuviškai čia niekas nesuprastų. 

Bet vis tiek, vienu momentu atvyko pažįstamas, pamatęs mane su kauke, dėjosi kaukę ir jis, nes kultūringas, o man buvo gėda.

  –  Nesidėk!  –  rėkiau.  –  Kaukės! Aš dėl žolės!

  –  Ką?  –  nesuprato jis.

  –  Nesidėk kaukės!  –  staugiau.  –  Aš dėl žiedadulkių, blet! 

Aišku, paskutinio žodžio jis nesuprato, nes čia keiksmažodžiai visai kitokie, tačiau kaukę nusimetė. 

  –  O jau galvojau, kad ir tu bijai…  –  nedrąsiai pratarė pažįstamas.

  –  Tu ką, manai, kad aš tapau idiotu!?  –  susinervinau.

  –  Tai ne, nemanau…  –  ramiai kalbėjo atvykėlis,  –  ale dabar tiek daug visokių keistuolių…

Šiaip taip išsiaiškinom. 

Pabaigiau pjauti žolę, vis dairydamasis aplink, kad tik, neduokdie, kas nors iš kaimynų nepagalvotų, jog esu durnius, lauke kaukę nešiojantis.

Nežinau, tačiau jau daug metų negaliu pakęsti idiotų. Gal tai kokia nors fobija, tačiau ji mane kankina. Užtat bijau, kad netapčiau vienu iš jų.

***

Nuotraukoje: štai taip nesveikai teko gyventi, kol pjoviau žolę. Tyčia nufotkinau.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite