Pradžia » Visi įrašai » Gauruotasis virusas

Gauruotasis virusas

Kai ryte, ik atsibudęs, vartaisi lovoje, užplūsta įvairios protingos mintys. Gaila, jei jų neužsirašai, po valandėlės jos arba išgaruoja, arba pasirodo ne tokios jau ir protingos. Palikus sapnų karalystę daug kas atrodo labai svarbu, nes tuo metu nesi ribojamas aplinkos bei savo pasaulėžiūros, įstatymų bei žmonių susigalvotų taisyklių. Įsivaizduoji, kad sužinojai kažką tai stebėtinai stebuklingo ir štai, dabar jau apie tai galėsi pranešti visam pasauliui. 

Tačiau atsikėlus ir išsivalius dantis, o ypač šaltu vandeniu persiliejus veidą, supranti, kad tu tupi toje pačioje košėje, kurioje tupėjai ir vakar. Ir užvakar. Staiga suvoki, kad tavo rytinės mintys gali egzistuoti tik utopiniame pasaulyje, o štai žiaurioje realybėje jos sunkiai pritaikomos. Ir taip tu eilinį kartą nugęsini kažką tai šviesaus ir tyro, kas susiję ne tik su materialiu pasauliu, bet ir su amžinybe. Kalbant paprasčiau: iš grynai dvasinio pasaulio nusileidi į pragarą ir eini virtis kavos. 

Paskaitai rytinę spaudą, jei tai galima pavadinti spauda. Virusas. Dabar jau daug baisesnis, pasiruošęs atakuoti net vakcinuotuosius. Tu aiškiai supranti, kad jokia pabaisa tavęs, o ir žmonijos, nepuola, paprasčiausia, nesuveikus eksperimentinėms vakcinoms, reikalingas kažkoks “protingas” paaiškinimas. Nauja viruso mutacija, su spygliais… Kas ir kada jį pagavo, pastebėjo, užfiksavo ir ištyrė? Sunku įsivaizduoti, tačiau pasaka sugalvota įtikinamai baisi. Nors, kažkiek primena vaikų darželių pasakas, kai tau svarbu tik momentinis efektas, o apie ateitį net nesusimąstai.

Na, užpuolė spygliuotas, Afrikoje  –  raguotas, o Filipinuose su kanopomis. Tai reiškia, kad reikia naujų skiepų? Ryt užpuls gauruotas, o poryt  –  pleiskanotas. Ir ką: amžina izoliacija, amžinas vis naujų vakcinų kūrimas? Kur ta stotelė, kur visi galėtų susėsti ir atsipūsti?

Kodėl pasirinktas virusas? Gal efektyviau būtų gąsdinti pasitelkus bakterijas, jas bent galima aptikti, užfiksuoti, pasėti ir užauginti, panaudoti tyrimams? Ne, jos per daug didelės, jas realiai galima aptikti ir pamatyti, kad ne tokios jau jos ir pavojingos, tuo labiau, kad daugumą jų ir taip savo žarnyne nešiojamės. O štai virusas… N kartų mažesnis, sunkiai aptinkamas, tiriamas. Ne be reikalo Samuel’io Eckert’o įkurtas fondas siūlo 1000.000 eurų tam, kad realiai aptiks koviduką…

Pasakos bus sekamos iki to laiko, kol nebus įsisavintos visos lėšos, skirtos tų pasakų kūrimui. Tai gali trukti gana ilgai, tuo labiau, kad vakcinų bei dez. priemonių gamyba bei prekyba jau duoda milžiniškus pelnus, o papirkti politikus ne taip ir sudėtinga. Arba juos supančius “virusologus”. Na, įsivaizduokite: jūs visą gyvenimą terliojotės su kolbelėmis, sugadinote akis prie mikroskopo, nešiojate didelius raginius akinius: namuose dūla dar iš tėvų atsigabenti baldai, pasatas reikalauja remonto… Ir, štai, jums pasiūloma “skleisti tiesą”, protingai “pakonsultuoti” atsakingus politikus, o už tai pažada naują vilą prie šiltos jūros, mersedesą ir apvalią sumelę banko sąskaitoje. Atsisakytų tik kvailys. Jums padeda taip pat gerai patepta žiniasklaida, didžioji dalis per karantiną nubiednėjusių, tačiau taip pat ir vėl šeriamų įžimybių, elito (elitazzz) atstovų. Jūs visi kartu atliekate darniai sustiguotą kūrinėlį, dalinatės eurus, o perspektyvos dar geresnės: jei įtikinti visuomenę, kad vakcinuotis reiks amžinai ir dažnai, po kelių metelių turėsite nuosavą jet’ą ir galėsite netrukdomai keliauti į “viruso nepaliestas” vieteles, kaip taisyklė, esančias prie šiltų jūrų su aukščiausio lygio aptarnavimu. Tėvynėje kiek pamaišai puodą, užverdi panikos košę, susišluoji savo sūriu prakaitu uždirbtus, ir poilsiauti, pirmyn  –  į savo naujuosius namus prie jūros…

Štai tokios, visai ne dvasingos mintys pradeda kankinti, kai palendi po vėsiu dušu ir atsigeri kvapnios kavos. O taip norisi kažko dvasingo, šviesaus ir tyro! Nors imk, ir vėl eik miegoti…


Photo by Markus Winkler on Unsplash

Komentuokite