Elito logika.
“Kviečiu visus į svečius, tačiau privalote turėti GP. Juk sveikata brangiausia”
Aš nesu elitas, esu net labai toli nuo jo. Mano pažįstami tokie, kaip aš, ar bent jau panašūs.
Kai einame vieni pas kitus į svečius, net į galvą nešauna eiti sergant: kosint, viduriuojant, smarkiai čiaudant, varvančia nosimi ir su pakilusia temperatūra.
Mano aplinkoje normalu galvoti ne tik apie save, tačiau ir apie savo pažįstamus bei draugus. Tai įsispaudę mano neelitiškame pasaulio ir gyvenimo suvokime. Man niekas neturi priminti, kad po apsilankymo WC muilu nusiplaučiau rankas, eidamas į vidų nusivalyčiau batus, nuolat vėdinčiau patalpas, nevalgyčiau iš nešvarių indų ir t.t. Tai – įprasta kasdienybė, tiesiog refleksas.
Todėl, jei manęs, einant pas pažįstamus į svečius, paprašytų GP, tai būtų paskutinė mūsų bendravimo minutė. Tai reikštų, kad mane priskiria prie bukapročių, kurie nesuvokia, ką daro. Prie gyvulių. Nes apie gyvulių veislę, kilmę ir sveikatą dažniausia sprendžiama tik “iš popieriuko” ar kokio nors pakabuko ant ausies.
Aš esu žmogus, todėl ir bendrauti noriu tik su žmonėmis.
Ne elitas turėtų mane suprasti.
