Vieną rytą Štirlicas užėjo pas Miulerį. Miuleris buvo be nuotaikos.
– Ponas gruppenfiureri, kas atsitiko? Rusai okupuoja Berlyno priemiesčius?
– Štirlicai, meskite į šoną savo kvailus juokelius! Sapnavau košmarą! Susapnavau Vokietiją 2015 metais!
– Ir ką, nejau ten viskas taip blogai?
– Ne tas žodis, Štirlicai! Įsivaizduokit, pas mus Vokietijos kancleris – boba, užsienio reikalų ministras – pyd…stas, Daimler – Benz fabrikuose dirba turkai, Vokietija dengia Graikijos ir Ispanijos skolas. Vietoj eitynių su fakelais – gėjų paradai, mes mokame pinigus žydams ir vykdome negro iš Amerikos nurodymus! Fašistai Kremliuje, o ne Reichstage, Rusija kariauja su Ukraina, o Vokietija, Štirlicai – VOKIETIJA – įkalbinėja Rusiją nekariauti!!!
„Rimtai, kažkokia tai nesąmonė“ – pagalvojo Štirlicas.
Vieną rytą Štirlicas užėjo pas Miulerį. Miuleris buvo be nuotaikos.
