Dermatofagoidinė erkutė: kuo ji tiki?

Dermatofagoidinė erkutė

Dermatofagoidinė erkutė

Pasistačiau puodelį kavos, sakau, parašysiu kažką aktualaus ir įdomaus. Kavos paviršiuje susiformavosi putų širdutė palaipsniui pavirto į užpakalį ir tada supratau, kad ši tema jau atgyvenus. Ta prasme, apie uodus, muses ir kitokius mūsų mažuosius dantytus skraidančiuosius draugus.

Todėl šį kartą papasakosiu apie dermatofagoidines erkutes.
Tai tokie laaabai maži padarėliai, kurie minta mūsų odos atplaišomis ir pleiskanomis. Štai, guli sau lovoje, krapštai pakaušį ir tuo metu barstai erkutėms maistą. Toms dermatofagoidinėms. O anos ėda, deda kiaušinėlius, veisiasi ir kitaip gyvenimu džiaugiasi.
O dabar įsivaizduokite save jų vietoje. Guli kažkoks didelis, neįmanomai didelis kalnas, nuo kurio, karts nuo karto, byra skanus ir sveikatai palankus maistas! Dirbti nieko nereikia, tik susirinkti tą dangiškąją maną.
Kaip manote, ką šiuo klausimu erkutės galvoja?
“Dievas, ne kitaip!” – mano dauguma dermatofagoidinių erkučių.
“Jis gali viską, iš nieko padaryti viską!” – pritaria likusios.
“Mes mintame Dievo kūnu, mes išrinktosios!” – visos kartu prieina logiškos išvados.
O tai, kad mes taip pat problemų turime, erkučių nejaudina. Tai, kad mes turime dirbti, ieškoti maisto, rūpintis būstu, savo artimaisiais – joms nė motais. Joms atrodo, kad mums, dievams, įmanoma viskas, kad mes maistu barstomės tarsi iš gausybės rago ir tai mums nieko nekainuoja.
Kai pagalvoji: o juk ir mūsų tikėjimas panašus. Mums atrodo, kad Dievas visagalis, kad gali duoti turtų ir kitokio gėrio, tereikia tik jam užsimanyti. O tai, kad Dievas taip pat gali problemų turėti, mums nesuvokiama.
Tad, kuo mes ne erkutės? Dermatofagoidinės?
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite