Bailių pasaulis

Vienoje senovinėje gentyje, pavadinimu Meškos Letena, visi vyrai buvo be galo narsūs. Kaip ir antrojoje, gyvenusioje už Didžiojo Kalno. Vadinosi ji Vilko Dantis.

O trečiosios genties vyriokai buvo smulkūs, nuolat išsigandę bailiukai. Atitinkamas ir pavadinimas – Zuikio Uodega.

Kartą Meškos Letenos vyrai nusprendė užkariauti visą pasaulį. tai yra, likusias dvi gentis ir susiruošė į karo žygį. Vilko Danties vyrai, sužinoję tai, galando akmeninius iečių antgalius ir šoko karo šokius.

Tik Zuikio Uodega, kaip ir visada, buvo išsigandusi, todėl visi vyrai pabėgo į pasaulio pakraštį – į džiungles, esančias už Didžiojo Kalno. Kaip baisu bebūtų genties vyrams, juk už šio kalno, anot senolių, baigėsi pasaulis, jie sulipo į medžius ir pradėjo laukti.

Meškos Letena vilkus atakavo veržliai ir didele banga. Priekyje bėgo patys stipriausi genties vyrai. Vilko Dantis neišsigando: visus galiūnus taip pat į priekį pasiuntė.

Ir prasidėjo mūšis, kokio žmonija dar mačiusi nebuvo. Vyrai kovėsi, tarsi laukiniai žvėrys, badė priešus ietimis, o patys būdami sužeisti, prieš mirdami dar bandydavo kąsti priešui į kojas, stabdydami veržlius kovotojus.

Dvi dienas, dvi naktis vyko mūšis. Paskutinis Vilko Danties karys ietimi persmeigė paskutinį Meškos Letenos karį ir pats susmuko: žaizdos buvo mirtinos, todėl po minutėlės ir pats išleido paskutinį kvapą.

O Zuikio Uodegos vyrai vis laukė. Ir tik po daugelio dienų, kai iš mūšio lauko atplaukė pūvančių kūnų kvapas, kai į laukymę suskrido visos miško maitėdos ir jos sparnais temdė saulę, vyrai išdrįso grįžti atgal į savo laukymę.

Moterys ir vaikai buvo gyvi bei sveiki, tačiau tolumoje girdėjosi kaimynų raudos ir ūkavimai: taip likusios genties moterys, vaikai ir seniai gedėjo savo žuvusiųjų, pačių narsiausių, pačių stipriausių vyrų.

Zuikio Uodegos vyrai nedrąsiai prisiartino prie Vilko Danties genties teritorijos ir, pamatę, kad ji nesaugoma, įveikė savo baimes bei įsiveržė į kaimą. Vaikai verkė, moterys klykė, keli senoliai bandė priešintis, tačiau gavę kuokomis per galvas, greitai nurimo. kaimas priklausė Zuikio Uodegai!

Tokia pati situacija pasikartojo ir Meškos Letenos teritorijoje.

Zuikio Uodega tapo dominuojančia trijų genčių gentimi, vyrai apvaisino visas likusias moteris, ir po kelių dešimtmečių ši didelė gentis, persivadinusi į Narsųjį Barsuką, jau ir vėl turėjo be galo daug narsių karių. O tuo metu toli, už džiunglių, prie Didžiojo Krioklio, gyveno Bebaimio Lapino gentis – vyrai pasižymėjo jėga, narsa ir koviniais gebėjimais.

Šalia jų, ramiai ir atsargiai egzistavo nedidelė Tykiosios Pelės gentis. Vyrai čia buvo smulkūs, įsibauginę ir nedrąsūs…
***
O dabar skaitykite iš pradžių…
 

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite