Photo by Ilona Frey on Unsplash
Šį pasakojimą jau skelbiau, gal du kartus, bet jis ir toliau aktualus.
Na, jei trumpiau: kadaise buvo toks jogos mokytojas, kuris savo mokiniams nuolat aiškino, kad jis pilnai valdo savo mintis, kūną, dvasią ir t.t. ir pan.
Neapsikentę tokių dvasingų postringavimų, mokiniai padarė eksperimentą: kai mokytojas meditavo ir, anot jo ankstesnių pasakojimų, jau buvo kituose pasauliuose ir tuo pačiu nirvanoje, kai JIS jau buvo nutolęs nuo savo kūno ir bendravo su Krišna, mokiniai prie jo nugaros prikišo karštą lygintuvą.
Visi dvasingumai dingo tiesiog akimirksnius ir mokytojas, rėkdamas iš skausmo, iškeikė mokinius ir išvijo juos iš “ašramo”.
Prie ko čia dvasingumas ir karštas lygintuvas?
Internete galima rasti šimtų “nušvitusių” asmenybių patarimų, dvasingų pasakojimų ir kvietimų viso to išmokti, pasisemti išminties bei gyvenimo prasmių, „pasigauti” teisingas aukštas vibracijas ir “pasikeisti vidumi”, susilieti su “Visatos Meile” ir suvokti “tikrąją gyvenimo prasmę”. Tai vadinama dvasingumu.
Tačiau gyvenime visada atsiras ir karštas lygintuvas: tai – kasdienybė, rutina, mūsų papročiai bei įpročiai, netgi refleksai, mums patogus ar ne visai, gyvenimo būdas, mityba, fizinė veikla, darbas ar bedarbystė, namų ruoša ir kasdienis bendravimas su šeima, artimaisiais, draugais bei nepažįstamaisiais. Ir šis “karštas lygintuvas” iš tikrųjų ir yra tikrasis, neišgalvotas gyvenimas. Keisi tu jį, ar pasiliksi prie seno – tai tavo asmeninis reikalas. Tačiau, koks “dvasingas” netaptum, nuo karšto lygintuvo nepabėgsi niekada, jis lydės tave iki pat mirties, o gal ir po jos.
Ir nereikia jo bijoti, nors kvaila ir ignoruoti.
Tiesiog – neužsipilkime smegenų visokiomis nesąmonėmis, o, paprasčiausia, gyvenkime.
Jums turėtų patikti pamąstymai, pavadinimu „Meilė tarsi tortas”
