Dar kartą apie „Unfollow 15min“

Pamenu, dar tarybinėje armijoje, tekdavo kartais padėti valgykloje: skusdavom bulves. Pasiunčia grupę pasmerktųjų ar šiaip, pagal eilę, ir sėdi tokioj šlapioj skylėj, iki ryto skuti bulves. Realiai, ne kiek skuti, kiek apipjaustai, tad, nuskustos jos labiau primindavo Rubiko kubus, tik nespalvotus.

Ten, toje drėgnoje patalpoje, buvo kampelis, kuriame patogu sėdėti ir skusti, tačiau kartais trenkdavo elektra. Mat, rankos šlapios, katilai aliuminiai, padėti ant šlapių plytelių, o kažkur, matyt, laidai ne visai tvarkingi buvo.

Visi skutėjai, katrie čia papuolė ne pirmą kartą, tai žinojo. Saldų elektros smūgį gavau ir aš ir, tarsi šautas šuva, daugiau į tą „patogią“ vietelę manęs niekas niekada neįviliojo. Net nežinau, gal kada vėliau ir elektrą sutaisė, tačiau tikrinti nenorėjau, nes buvo ir kitų, ne visai patogių, tačiau pakankamai normalių vietelių.

Šią istoriją prisiminiau, kai paskaičiau „Unfollow 15min“ buvusiųjų narių ryžtą kurti naują grupę.

– Mūsų išsigando! – rašė kai kurie.

– Mes be Vilniaus, ta prasme, be grupės, nenurimsim! – porino kiti.

O finalas toks:

– Štai naujasis grupės adresas! Junkimės iš naujo ir parodom, kad mes jėga!

Ir pateikiamas naujai sukurtos grupės adresas tame pačiame feisbuke.

Pasirodo, kad jei grupės narius subursi iš naujo, feisbuko administracija netikėtai suvoks, kad tai yra jėga ir daugiau niekada niekada neblokuos 🙂

Kaip sakoma, „svarbu kazka dariti!“, o kaip ir kur – ne esmė .

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite per Contribee arba PayPal.

Komentuokite